Dauguma žmonių, kalbėdami apie akcijas, įsivaizduoja vieną dalyką, įmonės dalį, kuri kyla ir krenta kartu su rinka. Bet akcijos nėra vienarūšės. Egzistuoja kelios jų rūšys, ir viena įdomiausių yra privilegijuotosios akcijos. Jos veikia kiek kitaip nei įprastos akcijos ir dažnai lieka nepelnytai pamirštos, nors gali būti naudingos tam tikriems investuotojams. Šiame straipsnyje paprastai paaiškinsime, kas yra privilegijuotosios akcijos, kaip jos veikia, kuo skiriasi nuo paprastųjų, kokie jų privalumai ir rizikos, ir kam jos apskritai gali būti vertos dėmesio.
Pradėkime nuo paprasto palyginimo. Įsivaizduok įmonę kaip pyragą, kurį valgo keli žmonės. Paprastųjų akcijų savininkai yra tikrieji šeimininkai, jie sprendžia, kaip pyragas bus kepamas, ir gauna tai, kas lieka pabaigoje, gali būti daug, gali būti ir nieko. Privilegijuotųjų akcijų savininkai yra tarsi svečiai su rezervuota vieta prie stalo. Jie neturi tiek balso, kaip pjaustyti pyragą, bet jiems garantuojama tam tikra dalis pirmiems, prieš šeimininkus. Mažiau galios, bet daugiau tikrumo. Būtent toks yra privilegijuotųjų akcijų esmės branduolys.
Kas yra privilegijuotosios akcijos
Privilegijuotosios akcijos yra akcijų rūšis, suteikianti savininkui tam tikrų papildomų teisių ar privilegijų, lyginant su paprastosiomis akcijomis. Iš čia ir kyla pavadinimas. Dažniausiai šios privilegijos apima pirmumo teisę į dividendus, didesnį prioritetą įmonės likvidavimo atveju, dažnai stabilesnes ir iš anksto nustatytas išmokas bei papildomas sutartyse numatytas sąlygas. Tačiau už šias privilegijas mokama kaina, ji yra balsavimo teisė. Privilegijuotosios akcijos dažniausiai jos nesuteikia arba suteikia tik labai ribotą. Todėl jos dažnai vadinamos tarpine priemone tarp akcijų ir obligacijų, nes sujungia akcijos nuosavybės elementą su obligacijai būdingu reguliarių išmokų pastovumu.
Trumpa istorija ir kontekstas
Privilegijuotosios akcijos nėra naujovė. Jos egzistuoja jau šimtmečius ir kadaise buvo populiarus būdas įmonėms pritraukti kapitalo iš atsargesnių investuotojų, kurie norėjo daugiau tikrumo nei paprastosios akcijos. Geležinkelių bendrovės ir bankai jas plačiai naudojo, nes tai leido gauti pinigų neperleidžiant valdymo kontrolės naujiems savininkams. Šiandien jos ypač paplitusios tarp finansų sektoriaus įmonių ir bankų, kurie reguliavimo tikslais turi laikyti tam tikrą kapitalo struktūrą. Suprasti šį kontekstą naudinga, nes jis paaiškina, kodėl tam tikrose pramonės šakose privilegijuotųjų akcijų sutiksi dažniau nei kitose.
Kaip veikia privilegijuotosios akcijos
Privilegijuotųjų akcijų veikimo principas nėra sudėtingas. Pirma, įmonė nusprendžia išleisti privilegijuotąsias akcijas, dažnai tam, kad pritrauktų kapitalo nesumažindama esamų savininkų balsavimo galios. Antra, investuotojai jas įsigyja panašiai kaip ir paprastąsias akcijas, per brokerį ar investavimo platformą. Trečia, savininkai pradeda gauti nustatytus dividendus, kurie dažnai būna iš anksto apibrėžti, pavyzdžiui, fiksuotas procentas nuo akcijos nominalo. Ketvirta, šios akcijos gali būti perkamos ir parduodamos rinkoje, todėl jų kaina svyruoja, nors paprastai mažiau nei paprastųjų. Esminis skirtumas tas, kad privilegijuotųjų akcijų dividendų sąlygos dažnai būna aiškiai apibrėžtos iš anksto, o paprastųjų akcijų dividendai priklauso nuo kasmetinio įmonės sprendimo ir gali smarkiai kisti.
Pirmumo teisė į dividendus
Pirmumo teisė į dividendus yra bene svarbiausia privilegijuotųjų akcijų savybė. Ji reiškia, kad jei įmonė išvis moka dividendus, privilegijuotųjų akcijų savininkai juos gauna pirmi, dar prieš paprastųjų akcijų turėtojus. Daugeliu atvejų šie dividendai būna iš anksto nustatyto dydžio, todėl investuotojas gali gana tiksliai numatyti, kiek pajamų gaus. Kai kurios privilegijuotosios akcijos turi ir kaupiamąją savybę, tai reiškia, kad jei įmonė kuriais metais dividendų nesumokėjo, ji privalo juos sukaupti ir išmokėti vėliau, prieš mokėdama bet ką paprastųjų akcijų savininkams. Tai dar viena apsauga, didinanti pajamų tikrumą.
Prioritetas įmonės likvidavimo atveju
Prioritetas įmonės likvidavimo atveju yra antra svarbi privilegija. Jei įmonė nutraukia veiklą arba bankrutuoja, jos turtas dalijamas pagal griežtą eiliškumą. Privilegijuotųjų akcijų savininkai šioje eilėje stovi aukščiau nei paprastųjų akcijų turėtojai, todėl turi didesnę galimybę atgauti bent dalį investicijos. Vis dėlto svarbu suprasti ribą. Jie vis tiek lieka po kreditorių ir obligacijų savininkų, kurie atgauna pinigus pirmi. Tad privilegijuotosios akcijos yra saugesnės už paprastąsias, bet rizikingesnės už obligacijas. Tai dar kartą paaiškina, kodėl jos laikomos tarpine priemone.
Štai kaip atrodo pinigų grąžinimo eilė, jei įmonė žlugtų:
graph TD
A["Įmonės turtas dalijamas"] --> B["1. Kreditoriai"]
B --> C["2. Obligacijų savininkai"]
C --> D["3. Privilegijuotųjų akcijų savininkai"]
D --> E["4. Paprastųjų akcijų savininkai"]Ribota balsavimo teisė
Ribota balsavimo teisė yra kaina už visas šias privilegijas. Daugeliu atvejų privilegijuotosios akcijos visai nesuteikia balsavimo teisės arba suteikia tik labai ribotas valdymo galimybes. Tai reiškia, kad jų savininkas negali daryti įtakos įmonės sprendimams, rinkti vadovybės ar balsuoti dėl strategijos. Tačiau daugumai privilegijuotųjų akcijų investuotojų tai nėra problema, nes jie renkasi šias akcijas ne dėl įtakos, o dėl stabilių, prognozuojamų pajamų. Galios mainai į tikrumą yra sąmoningas pasirinkimas.
Privilegijuotosios ir paprastosios akcijos: pagrindiniai skirtumai
| Savybė | Privilegijuotosios akcijos | Paprastosios akcijos |
|---|---|---|
| Balsavimo teisė | Dažniausiai nėra | Dažniausiai yra |
| Dividendai | Dažnai stabilūs, fiksuoti | Kintami, priklauso nuo sprendimo |
| Augimo potencialas | Dažnai mažesnis | Dažniausiai didesnis |
| Prioritetas likvidavimo atveju | Didesnis | Mažesnis |
| Rizikos lygis | Dažnai mažesnis | Dažniausiai didesnis |
Konkretus pavyzdys, kaip jos veikia praktikoje
Tarkime, įmonė išleidžia privilegijuotąją akciją, kurios nominalas yra šimtas eurų, o fiksuotas dividendas, penki procentai per metus. Tai reiškia, kad kol viskas vyksta pagal sutartį, savininkas kasmet gaus po penkis eurus už kiekvieną akciją, nepriklausomai nuo to, ar įmonės pelnas tais metais buvo didesnis ar mažesnis. Jei tai paprastoji akcija, dividendas galėtų svyruoti, vienais metais būti dosnus, kitais visai nemokamas. Privilegijuotosios akcijos savininkui svarbiausias dalykas yra ne įmonės pelno šuolis, o tai, ar įmonė pajėgi nuosekliai mokėti tą fiksuotą sumą. Būtent todėl renkantis tokias akcijas svarbiau vertinti įmonės finansinį tvirtumą nei jos augimo perspektyvas.
Kelios privilegijuotųjų akcijų rūšys
Verta žinoti, kad ir pačios privilegijuotosios akcijos nėra vienodos. Kaupiamosios akcijos garantuoja, kad nesumokėti dividendai bus sukaupti ir išmokėti vėliau, tai didžiausią apsaugą teikianti rūšis. Nekaupiamosios akcijos tokios garantijos neturi, todėl praleistas dividendas dingsta negrįžtamai. Konvertuojamosios akcijos suteikia galimybę tam tikromis sąlygomis jas iškeisti į paprastąsias, taip suteikdamos ir dalį augimo potencialo. Atperkamosios akcijos leidžia įmonei jas atpirkti iš investuotojų už iš anksto nustatytą kainą. Renkantis konkrečią akciją būtina perskaityti jos sąlygas, nes būtent jos lemia, kiek saugi ir patraukli ši investicija iš tikrųjų yra.
Kuo skiriasi nuo obligacijų
Kadangi privilegijuotosios akcijos dažnai lyginamos su obligacijomis, verta aiškiai nubrėžti skirtumą. Obligacija yra skola, įmonė tau skolinga ir privalo grąžinti pinigus bei mokėti palūkanas pagal sutartį, o jų savininkai eilėje stovi aukščiau už visus akcininkus. Privilegijuotoji akcija yra nuosavybės dalis, ne skola, todėl jos savininkas stovi žemiau už obligacijų turėtojus, bet aukščiau už paprastųjų akcijų savininkus. Mainais privilegijuotoji akcija dažnai siūlo didesnį dividendą nei obligacijos palūkanos, kaip atlygį už šiek tiek didesnę riziką. Tad tai logiška grandis rizikos ir grąžos skalėje, tarp saugesnių obligacijų ir rizikingesnių paprastųjų akcijų.
Privilegijuotųjų akcijų privalumai
Pagrindinis privalumas yra stabilesnės ir prognozuojamos dividendų pajamos. Investuotojai dažnai renkasi jas būtent dėl reguliarumo, nes iš anksto žino, kiek maždaug gaus, todėl tokios akcijos patogios planuojant pajamas. Antras privalumas yra mažesni kainos svyravimai. Privilegijuotosios akcijos paprastai juda ramiau nei paprastosios, nes jų vertę labiau lemia fiksuotos išmokos, o ne lūkesčiai dėl įmonės augimo. Trečias privalumas yra didesnis saugumas, tiek per dividendų prioritetą, tiek per aukštesnę vietą eilėje įmonės sunkumų metu. Visa tai padaro jas patrauklias konservatyvesniems investuotojams.
Galimos privilegijuotųjų akcijų rizikos
Nepaisant privalumų, šios akcijos turi ir trūkumų, kuriuos būtina suprasti. Pirma, ribotas augimo potencialas. Kadangi išmokos dažnai fiksuotos, privilegijuotųjų akcijų vertė retai auga taip sparčiai kaip paprastųjų, todėl ilgalaikė grąža gali būti mažesnė. Antra, dividendai nėra visiškai garantuoti. Nors jie stabilesni, sunkiu metu įmonė gali juos sumažinti ar laikinai sustabdyti, ypač jei akcijos nėra kaupiamosios. Trečia, ribotos valdymo teisės, savininkas neturi įtakos sprendimams. Ketvirta, jautrumas palūkanų normoms, kylant palūkanoms fiksuotų išmokų akcijų patrauklumas dažnai mažėja, o jų kaina gali kristi, panašiai kaip obligacijų.
Kodėl svarbu stebėti palūkanų normas
Privilegijuotosios akcijos elgiasi panašiai kaip obligacijos, todėl jų kainą stipriai veikia centrinių bankų palūkanų normos. Kai palūkanos žemos, fiksuotas dividendas atrodo patraukliai, ir tokių akcijų kaina laikosi tvirtai. Bet kai palūkanos kyla, investuotojai gali gauti panašias ar didesnes pajamas iš saugesnių priemonių, todėl privilegijuotųjų akcijų patrauklumas mažėja, o jų kaina linksta kristi. Šis ryšys yra svarbus, nes jis paaiškina, kodėl tariamai stabilios akcijos kartais netikėtai atpinga. Investuotojui, renkantis šią priemonę, verta bent bendrai sekti palūkanų aplinką.
Kam gali tikti privilegijuotosios akcijos
Ši priemonė labiausiai tinka investuotojams, kurie siekia reguliarių, prognozuojamų pajamų, vertina didesnį stabilumą, nori mažesnių kainos svyravimų ir orientuojasi į pasyvių pajamų kūrimą, o ne į spartų kapitalo augimą. Dažnai jos patrauklios žmonėms, kurie artėja prie pensijos arba jau gyvena iš investicijų ir nori ramaus pajamų srauto. Kita vertus, privilegijuotosios akcijos mažiau tinka jaunesniems investuotojams, siekiantiems maksimalaus ilgalaikio augimo, nes paprastosios akcijos ar plataus indekso fondai jiems dažniausiai atneš didesnę grąžą per dešimtmečius.
Kokią vietą jos užima portfelyje
Daugeliui investuotojų privilegijuotosios akcijos nėra portfelio pagrindas, o veikiau papildomas elementas. Jos gali pasitarnauti kaip tarpinė grandis tarp augimui skirtų paprastųjų akcijų ir saugumui skirtų obligacijų, suteikdamos pajamų ir kiek didesnio stabilumo. Vis dėlto pradedančiajam dažnai protingiau pirmiausia susidėlioti pamatą iš plačiai diversifikuotų akcijų fondų, o tik vėliau, sukaupus patirties, svarstyti tokias specifines priemones. Kaip ir visada investuojant, svarbiausia ne pavienė priemonė, o tai, kaip ji dera su bendra strategija ir tavo tikslais.
Kaip jas įsigyti paprasčiau
Pavienių privilegijuotųjų akcijų rinkimas reikalauja nemažai žinių, nes reikia perskaityti kiekvienos akcijos sąlygas, įvertinti, ar ji kaupiamoji, atperkamoji ar konvertuojamoji, ir patikrinti įmonės finansinį tvirtumą. Pradedančiajam paprastesnis kelias dažnai yra specializuoti fondai, kurie laiko daugybės įmonių privilegijuotąsias akcijas viename pakete. Toks fondas iškart suteikia diversifikaciją ir pašalina būtinybę pačiam gilintis į kiekvienos akcijos detales. Tai patogus būdas pridėti šią turto klasę į portfelį be didelės papildomos rizikos, susijusios su viena įmone.
Be to, verta atsiminti, kad privilegijuotosios akcijos dažnai būna mažiau likvidžios nei paprastosios, tai yra jų rinkoje parduodama mažiau, todėl norint greitai parduoti kartais sunkiau rasti pirkėją tinkama kaina. Tai dar viena priežastis, kodėl pradedančiajam patogiau prie jų prieiti per fondą, o ne perkant pavienes akcijas.
Klaida, kurios verta vengti
Dažna pradedančiojo klaida yra manyti, kad žodis privilegijuotosios reiškia geresnės. Tai netiesa. Jos nėra nei geresnės, nei blogesnės už paprastąsias, jos tiesiog kitokios ir skirtos kitam tikslui. Kas siekia ilgalaikio turto augimo, dažniausiai geriau jausis su paprastosiomis akcijomis ar plačiais fondais. Kas vertina ramias, prognozuojamas pajamas, ras vertę privilegijuotosiose. Pasirinkimas priklauso ne nuo to, kuri rūšis skamba prestižiškiau, o nuo to, ko konkrečiai sieki. Suprasti šį skirtumą ir yra raktas į protingą sprendimą.
Nepamiršk psichologijos ir mokesčių
Net renkantis ramią priemonę, sprendimą gali iškreipti emocijos. Stabilumo pažadas kartais suvilioja sudėti per daug pinigų į vieną rūšį, pamirštant diversifikaciją. Be to, fiksuotų pajamų akcijos gali sukelti netikrą saugumo jausmą, todėl investuotojas nustoja domėtis įmonės būkle. Svarbu prisiminti, kad ir privilegijuotoji akcija lieka rizikinga priemonė, ne indėlis. Taip pat verta nepamiršti mokesčių, nes Lietuvoje dividendai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, o tai mažina realią grąžą. Protingas planavimas ir blaivus požiūris čia ne mažiau svarbūs nei renkantis bet kurią kitą investiciją.
Naudingos vidinės nuorodos
Jei dar tik pažįsti akcijų pasaulį, pradėk nuo bendrų principų skiltyje investavimo pagrindai, o praktinius žingsnius rasi vadove, kaip pradėti investuoti į akcijas. Norint suprasti, iš kur apskritai atsiranda akcijų pelnas, pravers straipsnis apie tai, kaip uždirbama iš akcijų. Tiems, kuriuos domina pajamos iš dividendų, naudingas bus tekstas apie dividendų strategiją ir mėnesinių pajamų srautą. Norėdamas pats įvertinti įmonės finansinę būklę prieš pirkdamas jos akcijas, skaityk gidą, kaip skaityti įmonės finansinę ataskaitą, o apie emocijų valdymą investuojant rašoma straipsnyje apie investavimo psichologiją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai taip, nes turi pirmumą dividendams ir aukštesnę vietą likvidavimo eilėje, tačiau jos vis tiek rizikingesnės už obligacijas ir indėlius.
Ne visiškai, bet jie stabilesni, o kaupiamosios akcijos suteikia papildomą apsaugą, nes nesumokėti dividendai turi būti išmokėti vėliau.
Daugeliu atvejų ne arba tik ribotai, todėl jos renkamasi dėl pajamų, ne dėl įtakos.
Pradedančiajam dažniausiai protingiau pirmiausia susidėlioti pamatą iš plačių akcijų fondų, o privilegijuotąsias svarstyti vėliau.
Išvada
Privilegijuotosios akcijos yra įdomi tarpinė investavimo priemonė, jungianti akcijos nuosavybę su obligacijai būdingu pajamų pastovumu. Jos suteikia pirmumą dividendams, didesnį prioritetą įmonės sunkumų metu ir paprastai ramesnį kainos elgesį, bet už tai atimama balsavimo galia ir ribojamas augimo potencialas. Tai gera priemonė tiems, kas vertina stabilias pajamas ir saugumą labiau nei spartų augimą. Vis dėlto prieš investuojant svarbu suprasti konkrečios akcijos sąlygas, įvertinti savo tikslus bei rizikos toleranciją ir apsvarstyti, kaip ši priemonė dera su bendra tavo investavimo strategija.