Ši frazė skamba kaip sena išmintis, bet už jos slypi labai konkreti matematika. Kiekviena diena, kurią praleidžiate neinvestuodami, jums kainuoja pinigus, kurių niekada nepamatysite. Ne todėl, kad prarandate kažką, ką jau turite, o todėl, kad atsisakote pinigų, kuriuos jūsų kapitalas galėtų uždirbti be jūsų pastangų.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl laikas yra pats vertingiausias investuotojo turtas, kaip veikia sudėtinių palūkanų mechanizmas, kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji ir kokius konkrečius žingsnius galite žengti šiandien, kad po 10, 20 ar 30 metų galėtumėte pasakyti: „Gerai, kad pradėjau tada.”
Kodėl laikas rinkoje svarbesnis nei „teisingas momentas”
Viena didžiausių mitų, kuris trukdo žmonėms pradėti investuoti, yra įsitikinimas, kad reikia palaukti „teisingo momento”. Rinkos per aukštai, per žemai, neaišku, kas bus po rinkimų, po karo, po krizės. Visada atsiranda priežastis palaukti.
Tačiau statistika rodo priešingą vaizdą. Tyrimai, atlikti su S&P 500 indekso duomenimis nuo 1926 metų, atskleidžia, kad bet kuriuo 20 metų laikotarpiu šis indeksas niekada nebuvo nuostolingas. Net tie investuotojai, kurie įsigijo akcijų pačiame 2008 m. finansų krizės pike, po dešimties metų matė reikšmingą grąžą.
Problema yra ta, kad bandydami nuspėti „teisingą” momentą (angl. market timing), žmonės dažniausiai praleidžia geriausias dienas rinkoje. Pagal JPMorgan Asset Management duomenis, jei per pastaruosius 20 metų būtumėte praleidę vos 10 geriausių dienų rinkoje, jūsų grąža sumažėtų perpus. Praleidę 20 geriausių dienų, prarastumėte didžiąją dalį pelno.
Išvada paprasta: laikas, kurį praleidžiate rinkoje (time in the market), beveik visada nugali bandymą nuspėti rinką (timing the market).
Sudėtinės palūkanos: jėga, kuri veikia tyliai
Albertui Einšteinui priskiriama frazė, kad sudėtinės palūkanos yra aštuntasis pasaulio stebuklas. Nepriklausomai nuo to, ar jis tikrai tai pasakė, matematika už šios idėjos yra neginčijama.
Sudėtinių palūkanų esmė paprasta: jūs uždirbate palūkanas ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų. Laikui bėgant, šis efektas pradeda augti eksponentiškai.
Konkretus pavyzdys:
Įsivaizduokite du žmones, Joną ir Tomą.
Jonas pradeda investuoti 25 metų. Kiekvieną mėnesį jis investuoja 200 eurų su vidutine 8 % metine grąža. Kai jam sukanka 55 metai, po 30 metų investavimo, jo portfelis siekia maždaug 298 000 eurų. Iš jų jis pats įdėjo tik 72 000 eurų. Likę 226 000 eurų – tai sudėtinių palūkanų darbas.
Tomas pradeda investuoti 35 metų, taip pat po 200 eurų per mėnesį su ta pačia 8 % grąža. Kai jam sukanka 55 metai, po 20 metų investavimo, jo portfelis siekia maždaug 118 000 eurų. Jis pats įdėjo 48 000 eurų.
Skirtumas? Jonas investavo tik 24 000 eurų daugiau nei Tomas, bet jo portfelis didesnis 180 000 eurų. Tuos papildomus pinigus uždirbo ne Jonas, o laikas.
Štai kodėl sakoma, kad geriausias laikas pradėti buvo vakar. Kiekvienas prarastas metai sumažina sudėtinių palūkanų efektą, ir to neįmanoma kompensuoti vėliau didesnėmis įmokomis.
Penki dalykai, kurie trukdo žmonėms pradėti investuoti
1. „Neturiu pakankamai pinigų”
Tai pati dažniausia pasiteisinimo priežastis, ir ji yra visiškai nepagrįsta šiandieninėje rinkoje. Daugelis investavimo platformų leidžia pradėti nuo 10, 20 ar 50 eurų per mėnesį. „Swedbank Robur”, „SEB Invest”, „Luminor” fondai Lietuvoje prieinami nuo keliasdešimties eurų. O tokios platformos kaip „Interactive Brokers”, „Trading 212″ ar „Revolut” leidžia pirkti dalines akcijų dalis.
Esmė ne suma, o įprotis. 50 eurų per mėnesį, investuoti 30 metų su 8 % grąža, virsta maždaug 74 500 eurų. Tai ne turtai, bet tai gerokai daugiau nei 18 000 eurų, kuriuos būtumėte tiesiog padėję į taupomąją sąskaitą.
2. „Per daug rizikinga”
Rizika yra reali, bet ji dažnai suprantama neteisingai. Žmonės bijo trumpalaikių svyravimų ir painioja juos su ilgalaike rizika. Taip, akcijų rinka gali per metus nukristi 30–40 %. Tai nutiko 2008 m., 2020 m. ir nutiks ateityje.
Bet per ilgą laikotarpį (15–20+ metų) diversifikuota akcijų rinka istoriškai visada atsigaudavo ir augo. Tikroji rizika pradedantiesiems yra ne rinkos svyravimai, o neinvestavimas ir pinigų laikymas sąskaitoje, kur juos „valgo” infliacija.
Su 4–5 % metine infliacija jūsų 10 000 eurų, gulintys banko sąskaitoje, po 10 metų turės tik maždaug 6 000–6 500 eurų perkamąją galią. Neinvestavimas yra pati rizikingiausia strategija.
3. „Neišmanau finansų”
Prieš 20 metų tai buvo pagrįstas argumentas. Šiandien – ne. Internete yra tūkstančiai nemokamų šaltinių lietuvių kalba. Tokios knygos kaip „Turtingas tėvas, vargšas tėvas” (Robert Kiyosaki), „Mąstyk ir praturtėk” (Napoleon Hill) ar „The Simple Path to Wealth” (JL Collins) paaiškina investavimo pagrindus paprastai ir suprantamai.
Be to, pasyvus investavimas per indeksų fondus (ETF) nereikalauja gilių finansų žinių. Jums nereikia analizuoti įmonių balansų ar sekti rinkos naujienas kasdien. Pakanka pasirinkti platų indeksų fondą, nustatyti automatinį periodinį pirkimą ir pamiršti apie jį 20 metų.
4. „Palaukiu, kol rinka nukris”
Kaip jau aptarėme, bandymas nuspėti rinką yra pralaimėjusi strategija. Niekas nežino, kada rinka pasieks dugną ar viršūnę. Net profesionalūs fondų valdytojai to nesugeba daryti nuosekliai.
Strategija, vadinama „Dollar Cost Averaging” (DCA), arba periodinis investavimas pastovia suma, išsprendžia šią problemą. Investuodami fiksuotą sumą kas mėnesį, automatiškai perkate daugiau vienetų, kai kainos žemos, ir mažiau, kai kainos aukštos. Per ilgą laikotarpį gausite vidutinę pirkimo kainą ir išvengsite emocijų įtakos.
5. „Investavimas yra tik turtingiems”
Ši nuostata atkeliavo iš laikų, kai norint investuoti reikėjo turėti brokerį, mokėti didelius komisinius ir pradėti nuo kelių tūkstančių. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė.
Europos ir pasaulio fintech kompanijos demokratizavo investavimą. Galite atidaryti investicinę sąskaitą per 10 minučių, komisiniai dažnai siekia 0 eurų arba kelis centus, o minimali investicija gali būti 1 euras. Investavimas tapo prieinamas visiems, turintiems išmanųjį telefoną ir banko sąskaitą.
Kas nutiko per pastaruosius 10 metų?
Pažiūrėkime į konkrečius skaičius. Jei prieš 10 metų, 2016 m. birželį, būtumėte investavę 10 000 eurų į platų pasaulinį akcijų indeksą (pvz., MSCI World), šiandien jūsų investicija būtų verta maždaug 22 000–26 000 eurų (priklausomai nuo tikslaus momento ir valiutos svyravimų). Tai reiškia, kad jūsų pinigai daugiau nei padvigubėjo.
Ir tai, nepaisant:
- „Brexit” referendumo 2016 m.
- JAV ir Kinijos prekybos karo 2018–2019 m.
- COVID-19 pandemijos ir rinkos griūties 2020 m. kovą
- Rekordinės infliacijos 2022 m.
- Geopolitinio nestabilumo Europoje
Kiekvieną kartą, kai atrodė, kad „dabar tikrai viskas blogai”, rinka atsigavo ir pasiekė naujas aukštumas. Tie, kurie išsigandę pardavė, užfiksavo nuostolius. Tie, kurie laikėsi savo plano, matė, kaip jų kapitalas auga.
Kaip pradėti investuoti šiandien: praktinis planas
Žingsnis 1: Susitvarkyti finansinį pagrindą
Prieš pradedant investuoti, reikia turėti stabilų finansinį pamatą:
- Atsargų fondas. Atidėkite 3–6 mėnesių išlaidų sumą į lengvai pasiekiamą sąskaitą. Tai jūsų finansinė pagalvė, kuri apsaugos nuo neplanuotų situacijų ir leis investuoti ramia galva.
- Brangios skolos. Jei turite vartojimo paskolų ar kreditinių kortelių skolų su 15–25 % palūkanomis, pirmiausia jas grąžinkite. Jokia investicija nuosekliai neduoda tokios grąžos, kokias palūkanas mokate už brangias skolas.
- Biudžetas. Žinokite, kiek uždirbate, kiek išleidžiate ir kiek galite skirti investavimui kas mėnesį. Net 50–100 eurų yra puiki pradžia.
Žingsnis 2: Pasirinkti investavimo instrumentą
Pradedantiesiems geriausiai tinka šios priemonės:
Indeksų fondai (ETF). Tai pigus ir paprastas būdas investuoti į šimtus ar tūkstančius įmonių vienu pirkimu. Populiariausi pasirinkimai:
- Vanguard FTSE All-World UCITS ETF (VWCE) – investuoja į daugiau nei 3 000 įmonių visame pasaulyje
- iShares Core MSCI World UCITS ETF (IWDA) – investuoja į didžiausias išsivysčiusių šalių įmones
- iShares Core S&P 500 UCITS ETF (SXR8) – investuoja į 500 didžiausių JAV įmonių
Šie fondai automatiškai diversifikuoja jūsų portfelį, o jų valdymo mokesčiai siekia vos 0,07–0,22 % per metus.
II ir III pakopos pensijų fondai. Lietuvoje tai papildomas būdas kaupti pensijai su mokestinėmis lengvatomis. III pakopos fondai leidžia atgauti dalį GPM, o tai iš esmės yra nemokama grąža.
Žingsnis 3: Pasirinkti platformą
Lietuvoje populiariausios investavimo platformos:
- „Interactive Brokers” – platus instrumentų pasirinkimas, maži komisiniai, tinka rimtesniems investuotojams
- „Trading 212″ – paprasta naudoti, 0 eurų komisiniai akcijoms ir ETF, tinka pradedantiesiems
- „Swedbank”, „SEB”, „Luminor” investicinės sąskaitos – patogu, jei jau turite šiuose bankuose sąskaitą, bet komisiniai gali būti aukštesni
- „Revolut” – paprasta pradėti, bet ribotas instrumentų pasirinkimas
Rinkdamiesi platformą, atkreipkite dėmesį į komisinius, prieinamus instrumentus, sąskaitos apsaugą (investuotojų kompensavimo schema) ir mokesčių ataskaitų teikimą.
Žingsnis 4: Nustatyti automatinį investavimą
Geriausias būdas laikytis plano – paversti investavimą automatiniu procesu. Daugelis platformų leidžia nustatyti periodinius pirkimus: kiekvieno mėnesio 1-ą ar 15-ą dieną automatiškai nuperkama ETF už nustatytą sumą.
Kai investavimas tampa automatiniu, jums nebereikia kiekvieną mėnesį priimti sprendimo. Nebereikia galvoti, ar „dabar geras momentas”. Pinigai investuojami reguliariai, nepriklausomai nuo rinkos situacijos ar jūsų nuotaikos.
Žingsnis 5: Būti kantriems ir nežiūrėti portfelio kasdien
Pradedantieji daro vieną klaidą dažniau nei bet ką kitą: per dažnai tikrina savo portfelį. Kai matote, kad jūsų investicija per savaitę „prarado” 200 eurų, norisi reaguoti. Parduoti. Pakeisti strategiją. Kažką daryti.
Tačiau trumpalaikiai svyravimai yra normali rinkos elgsena. Jei investuojate ilgam laikotarpiui (10+ metų), savaitiniai ar mėnesiniai svyravimai neturi jokios reikšmės. Geriausia strategija – tikrinti portfelį kartą per ketvirtį arba kartą per pusmetį ir susitaikyti su tuo, kad bus ir raudonų dienų.
Mokesčiai Lietuvoje: ką reikia žinoti
Investuojant Lietuvoje svarbu suprasti mokestinę aplinką:
- GPM nuo kapitalo prieaugio – 15 % nuo pelno pardavus investiciją. Jei pelnas viršija 120 VDU (vidutinių darbo užmokesčių) sumą, viršijančiai daliai taikomas 20 % tarifas.
- GPM nuo dividendų – 15 % standartinis tarifas.
- III pakopos pensijų fondai – galite atgauti iki 15 % GPM nuo įmokų (ne daugiau 1 500 eurų per metus), kas reiškia iki 300 eurų mokesčių grąžinamą sumą kasmet.
- Investicinė sąskaita (ISK tipo) – Lietuvoje kol kas nėra tokio tipo sąskaitos kaip Švedijoje (ISK) ar JK (ISA), bet diskusijos vyksta.
Patarimas: nepardavinėkite investicijų be reikalo. Kuo ilgiau laikote, tuo vėliau mokate mokesčius, o atidėtas mokestis reiškia, kad daugiau pinigų dirba jūsų naudai.
Infliacijos efektas: tylus jūsų santaupų priešas
Daugelis žmonių mano, kad pinigų laikymas banko sąskaitoje yra „saugus” pasirinkimas. Techniškai taip – jūsų sąskaitoje matote tą pačią sumą. Bet perkamoji galia tirpsta kasmet.
Su 4 % metine infliacija:
| Laikotarpis | 10 000 EUR perkamoji galia |
|---|---|
| Po 5 metų | ~8 219 EUR |
| Po 10 metų | ~6 756 EUR |
| Po 20 metų | ~4 564 EUR |
| Po 30 metų | ~3 083 EUR |
Po 30 metų jūsų 10 000 eurų perka tik trečdalį to, ką perka šiandien. Tai nėra teorija – tai matematika, kuri veikia kiekvieną dieną.
Investavimas į akcijų rinką istoriškai davė 7–10 % vidutinę metinę grąžą (priklausomai nuo rinkos ir laikotarpio). Net atėmus infliaciją, reali grąža siekia 4–6 % per metus. Tai reiškia, kad jūsų pinigai ne tik išlaiko vertę, bet ir auga.
Emocijos ir investavimas: didžiausia kliūtis
Didžiausias investuotojo priešas yra ne rinka, ne mokesčiai ir ne komisiniai. Tai jis pats.
Elgsenos finansų tyrimai rodo, kad žmonės jaučia nuostolių skausmą maždaug dvigubai stipriau nei džiaugsmą dėl lygiaverčio pelno. Tai reiškia, kad 1 000 eurų nuostolis „skauda” dvigubai stipriau nei 1 000 eurų pelnas „džiugina”. Dėl šios priežasties investuotojai linkę:
- Parduoti per anksti, kai rinka krenta (fiksuoja nuostolius)
- Pirkti per vėlai, kai rinka jau išaugo (perka brangiai)
- Keisti strategiją kas kelis mėnesius, reaguojant į naujienas
- Sekti paskui minią ir „karštus patarimus”
Geriausias vaistas nuo emocinių sprendimų – turėti aiškų planą ir jo laikytis. Nustatykite, kiek investuosite, į ką investuosite ir kaip dažnai. Užsirašykite šį planą. Ir kai rinka kris 20 % (o ji kris), perskaitykite savo planą ir nieko nedarykite.
Investavimo strategijos pagal amžių
20–30 metų. Turite didžiausią privalumą – laiką. Galite sau leisti didesnę akcijų dalį portfelyje (80–100 %), nes turite dešimtmečius atsigavimui po bet kokio kritimo. Net maža mėnesinė suma per 30–40 metų virsta solidžiu kapitalu.
30–40 metų. Vis dar turite pakankamai laiko. Jei dar nepradėjote, dabar yra puikus momentas. Pradėkite nuo 70–90 % akcijų ir 10–30 % obligacijų. Padidinkite mėnesines įmokas, kai kils atlyginimas.
40–50 metų. Laikas pradeda spausti, bet 15–25 metai iki pensijos vis dar leidžia pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu. Svarstykite 60–80 % akcijų portfelį. Jei pradėjote vėlai, investuokite didesnes sumas.
50+ metų. Net pradedant vėlai, investavimas turi prasmę. 10–15 metų horizontas vis dar leidžia augti. Rinkitės konservatyvesnį portfelį (40–60 % akcijų, likusi dalis obligacijų ir fiksuoto pajamingumo priemonių), bet nepamirškite, kad jums reikės pinigų ne tik pensijai, bet ir pensijoje, kuri gali trukti 20–30 metų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu pradėti investuoti su 50 eurų?
Taip. Daugelis platformų neturi minimalios investicijos reikalavimo arba jis labai mažas. 50 eurų per mėnesį yra puiki pradžia, kuri per 25 metus su 8 % grąža gali virsti daugiau nei 47 000 eurų.
Ar investavimas saugus?
Jokia investicija nėra be rizikos. Bet diversifikuotas portfelis, laikomas ilgą laikotarpį, istoriškai visada davė teigiamą grąžą. Svarbu nesinaudoti pinigais, kurių galite prireikti per artimiausius 5 metus.
Kuo skiriasi ETF nuo akcijų?
Pirkdami vieną akciją, investuojate į vieną įmonę. Pirkdami ETF, investuojate į dešimtis, šimtus ar tūkstančius įmonių vienu pirkimu. ETF suteikia momentinę diversifikaciją ir sumažina riziką.
Ar turėčiau investuoti viską iš karto, ar palaipsniui?
Statistiškai investavimas visos sumos iš karto (lump sum) dažniau duoda geresnę grąžą nei palaipsnis investavimas. Bet psichologiškai palaipsnis investavimas padeda sumažinti nerimą ir emocijų įtaką. Jei abejojate, rinkitės palaipsnį – svarbiausia pradėti.
Kada turėčiau parduoti investicijas?
Idealiu atveju – kai pasiekiate savo finansinį tikslą (pensija, būsto įsigijimas, vaikų studijos). Vengite pardavinėti reaguodami į rinkos svyravimus ar naujienas.
Ko tikėtis realiai
Svarbu turėti realistinius lūkesčius. Investavimas per akcijų rinką nėra būdas greitai praturtėti. Tai yra procesas, kuris reikalauja kantrybės, disciplinos ir laiko.
Realūs lūkesčiai:
- Vidutinė ilgalaikė grąža iš diversifikuoto akcijų portfelio: 7–10 % per metus (prieš infliaciją)
- Bus metų, kai portfelis sumažės 10–30 %. Tai normalu.
- Bus metų, kai portfelis augs 20–30 %. Tai irgi normalu.
- Per 20+ metų, tikėtina, kad jūsų investicijos reikšmingai padidės.
Investavimas veikia geriausiai, kai apie jį galvojate kuo mažiau. Nustatykite automatinį pirkimą, laikykitės plano ir leiskite laikui bei sudėtinėms palūkanoms dirbti savo darbą.
Paskutinė mintis
Prieš 10 metų nežinojote to, ką žinote dabar. Galbūt neturėjote galimybių, neturėjote informacijos ar tiesiog negalvojote apie ateitį. Tai normalu.
Bet šiandien žinote. Žinote, kad sudėtinės palūkanos veikia eksponentiškai. Žinote, kad laikas rinkoje nugali bandymą nuspėti rinką. Žinote, kad galite pradėti nuo keliasdešimties eurų per mėnesį.
Vienintelis klausimas – ar veiksite remdamiesi tuo, ką žinote, ar vis dar lauksite „geresnio momento”?
Geriausias laikas buvo prieš 10 metų. Antras geriausias – šiandien. Po dešimties metų šiandiena bus tas „prieš 10 metų”, kurio linkėsite nepraleidę.
Pradėkite dabar. Pradėkite su tiek, kiek turite. Pradėkite netobulai. Tiesiog pradėkite.