Jūsų taupomojoje sąskaitoje guli 10 000 eurų. Po metų ten vis dar guli 10 000 eurų. Skaičius nepasikeitė. Banko išrašas atrodo ramiai ir stabiliai. Viskas gerai, tiesa?
Ne. Per tuos metus jūsų 10 000 eurų prarado vertę. Ne todėl, kad kas nors juos pavogė. Ne todėl, kad bankas nuskaičiavo mokesčius. O todėl, kad kainos aplink jus pakilo. Tas pats krepšelis maisto produktų, kuris prieš metus kainavo 80 eurų, dabar kainuoja 83. Ta pati automobilio draudimo įmoka, kuri buvo 400, dabar 420. Tas pats vaiko užsiėmimas, kuris kainavo 50 eurų per mėnesį, dabar 55.
Jūsų pinigų kiekis nepasikeitė. Bet jų perkamoji galia, tai, ką jie iš tiesų gali nupirkti, sumažėjo. Tai yra infliacija: tylus, nuolatinis, beveik nematomas procesas, kuris kasmet suvalgo dalį jūsų santaupų vertės.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip infliacija veikia, kiek ji kainuoja per ilgą laikotarpį, kodėl „saugus” pinigų laikymas sąskaitoje paradoksaliai yra rizikinga strategija ir ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo turtą.
Kas yra infliacija ir kaip ji veikia
Paprasčiausia definicija: infliacija yra bendras kainų lygio kilimas ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį. Kai infliacija yra 3 proc. per metus, tai reiškia, kad vidutiniškai prekės ir paslaugos brango 3 proc.
Bet ši definicija slepia svarbius niuansus.
Infliacija yra vidurkis, ne universali taisyklė
Kai sakome „infliacija buvo 5 proc.”, tai reiškia, kad vidutiniškai kainos pakilo 5 proc. Bet skirtingos prekės ir paslaugos brangsta skirtingu tempu:
- Maisto produktai gali brangti 8 proc.
- Elektronika gali atpigti 3 proc.
- Nuomos kainos gali kilti 12 proc.
- Drabužiai gali brangti tik 1 proc.
Tai reiškia, kad „jūsų asmeninė infliacija” gali labai skirtis nuo oficialaus skaičiaus. Jei didžiąją dalį pajamų leidžiate maistui, nuomai ir transportui (kaip daugelis šeimų), jūsų patiriama infliacija gali būti gerokai aukštesnė nei statistikoje rodomas vidurkis.
Kaip matuojama infliacija
Lietuvoje ir Europoje infliacija matuojama Suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI). Statistikos departamentas kas mėnesį seka reprezentatyvų „vartotojų krepšelį”, kurį sudaro šimtai prekių ir paslaugų: nuo pieno ir duonos iki degalų, draudimo ir kirpyklos paslaugų.
Kiekviena prekė turi savo „svorį” krepšelyje, priklausomai nuo to, kokią dalį vidutinio namų ūkio biudžeto ji sudaro. Todėl benzino kainų kilimas turi didesnę įtaką bendram indeksui nei, tarkime, arbatos kainų kilimas.
Pagrindinės infliacijos priežastys
Paklausos infliacija: kai žmonės ir verslas nori pirkti daugiau nei ekonomika gali pagaminti. Per daug pinigų vejasi per mažai prekių. Tai dažnai vyksta ekonominio pakilimo metu arba kai vyriausybės ir centriniai bankai į ekonomiką „įpila” per daug pinigų (kiekybinis skatinimas, tiesioginės išmokos gyventojams).
Pasiūlos infliacija: kai gamybos kaštai kyla (brangesnis kuras, žaliavos, darbo jėga) ir gamintojai perkelia šias išlaidas vartotojams. 2021-2022 m. infliacijos bangą daugiausia lėmė būtent pasiūlos sutrikimai: logistikos grandinių problemos po pandemijos ir energijos kainų šuolis po geopolitinių įvykių.
Lūkesčių infliacija: kai žmonės ir verslas tikisi aukštesnių kainų ateityje, jie pradeda elgtis taip, kad tai tampa savaimę išsipildančia pranašyste. Darbuotojai prašo didesnių atlyginimų, nes tikisi brangesnio gyvenimo. Darbdaviai kelia kainas, nes tikisi didesnių darbo sąnaudų. Ir ciklas kartojasi.
Kiek infliacija kainuoja: skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Infliacijos efektas per trumpą laikotarpį atrodo nereikšmingas. 3 proc. per metus? Kas čia tokio. Bet per ilgą laikotarpį tie „nereikšmingi” procentai sukuria dramatiškus rezultatus.
10 000 eurų vertė per laiką
Pažiūrėkime, kas nutinka su 10 000 eurų perkamąja galia esant skirtingiems infliacijos lygiams:
| Infliacijos lygis | Po 5 metų | Po 10 metų | Po 20 metų | Po 30 metų |
|---|---|---|---|---|
| 2 % | 9 057 € | 8 203 € | 6 730 € | 5 521 € |
| 3 % | 8 626 € | 7 441 € | 5 537 € | 4 120 € |
| 4 % | 8 219 € | 6 756 € | 4 564 € | 3 083 € |
| 5 % | 7 835 € | 6 139 € | 3 769 € | 2 314 € |
| 7 % | 7 130 € | 5 083 € | 2 584 € | 1 314 € |
Skaičiai lentelėje rodo, kiek jūsų 10 000 eurų gali nupirkti po nurodyto laikotarpio, palyginti su šiandiena.
Su 3 proc. infliacija per 20 metų jūsų 10 000 eurų perkamoji galia sumažėja beveik perpus. Per 30 metų, iki maždaug 4 120 eurų. Tai reiškia, kad kas buvo vertos 10 000 eurų šiandien, po 30 metų kainuos beveik 24 300 eurų. O jūsų sąskaitoje vis dar gulės tie patys 10 000 eurų.
Pinigų „padvigubėjimo” taisyklė infliacijai
Panašiai kaip 72 taisyklė investicijoms, ji veikia ir infliacijai: 72 ÷ infliacijos procentas = metai, per kuriuos kainos padvigubės.
- 2 % infliacija: kainos padvigubėja per 36 metus.
- 3 % infliacija: per 24 metus.
- 4 % infliacija: per 18 metų.
- 5 % infliacija: per 14,4 metų.
- 7 % infliacija: per 10,3 metų.
Tai reiškia: jei infliacija vidutiniškai siekia 3 proc., po 24 metų viskas kainuos dvigubai. Jūsų 10 000 eurų sąskaitoje pirks tik tiek, kiek šiandien perka 5 000 eurų. Pinigai guli, bet jų vertė tirpsta.
Lietuva ir infliacija: ką rodo istorija
Dramatiški 1990-ųjų metai
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis buvo susijęs su hiperinfliacija. 1992 m. infliacija Lietuvoje siekė daugiau nei 1 000 proc. Tai reiškia, kad per vienus metus kainos pakilo daugiau nei dešimt kartų. Žmonių santaupos, sukauptos per dešimtmečius, prarado beveik visą vertę per kelis mėnesius.
Ši patirtis giliai įsirėžė į vyresnės kartos lietuvių atmintį ir sukūrė labai stiprią nepasitikėjimo finansų sistema nuostatą. Daugelis žmonių iki šiol laiko pinigus grynaisiais ar taupomojoje sąskaitoje, nes „bankai gali žlugti” arba „investicijos yra lošimas”. Paradoksalu, bet būtent ši „saugi” strategija kiekvienais metais mažina jų turto vertę.
Stabilusis laikotarpis (2000-2020)
Lietuvai prisijungus prie euro zonos 2015 m. ir laikantis Europos centrinio banko (ECB) politikos, infliacija tapo kur kas stabilesnė. 2000-2020 m. laikotarpiu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje svyravo tarp 1 ir 3 proc. per metus, su retomis išimtimis.
Šis laikotarpis sukūrė iliuziją, kad infliacija yra „sena problema” ir „dabar viskas stabilu”. Daugelis žmonių priprato prie žemos infliacijos ir nustojo apie ją galvoti.
2021-2023 m. šokas
Tada atėjo 2021-2023 metai. Infliacija Lietuvoje šovė iki lygių, kurių daugelis nesitikėjo:
- 2021 m.: ~4,6 proc.
- 2022 m.: ~18,9 proc.
- 2023 m.: ~8,7 proc. (metų vidurkis, nors metų pabaigoje jau mažėjo)
Per 2021-2023 m. laikotarpį kainos Lietuvoje pakilo maždaug 35-40 proc. Tai reiškia, kad žmogaus, kuris 2020 m. pabaigoje turėjo 50 000 eurų taupomojoje sąskaitoje, perkamoji galia 2023 m. pabaigoje buvo maždaug lygi 32 000-35 000 eurų 2020 m. kainomis.
50 000 eurų sąskaitoje vis dar guli. Bet jie perka tiek, kiek anksčiau pirko 32 000-35 000 eurų. 15 000-18 000 eurų vertės „dingo”, nors banko išraše viskas atrodo ramiai.
Pamoka iš šio laikotarpio
2022 m. infliacijos šuolis buvo skaudus priminimas, kad infliacija nėra praeities problema. Ji gali grįžti bet kada, bet kokiu intensyvumu. Ir tie, kurie visą turtą laikė grynaisiais ar taupomojoje sąskaitoje, patyrė didžiausią realų nuostolį, nors jų sąskaitos balansas nepasikeitė nė centu.
„Saugi” taupomoji sąskaita: didžiausia iliuzija
Tai yra viena giliai įsišaknijusių finansinių klaidų: tikėjimas, kad pinigai banke yra „saugūs”. Nominalia prasme jie saugūs: bankas nepraris jūsų eurų, indėlių draudimas apsaugo iki 100 000 eurų. Bet realia verte jie tirpsta kasdien.
Realios palūkanos: tikrasis vaizdas
Reali palūkanų norma = nominali palūkanų norma – infliacija.
Tai yra skaičius, kuris rodo, ar jūsų pinigai iš tiesų auga, ar traukiasi.
Pavyzdys:
| Scenarijus | Taupomosios palūkanos | Infliacija | Reali grąža |
|---|---|---|---|
| „Normali” aplinka | 1,0 % | 2,5 % | -1,5 % |
| Žemų palūkanų era (2015-2021) | 0,1 % | 1,5 % | -1,4 % |
| Infliacijos šuolis (2022) | 0,5 % | 18,9 % | -18,4 % |
| Aukštesnių palūkanų era (2024) | 3,0 % | 3,5 % | -0,5 % |
Per pastaruosius 20 metų praktiškai nebuvo nė vieno ilgesnio laikotarpio, kai taupomosios sąskaitos palūkanos viršijo infliaciją. Tai reiškia, kad taupomoji sąskaita beveik niekada nekuria realios vertės. Ji tik lėtina vertės praradimo tempą.
Kas nutinka per 30 metų
Tarkime, turite 30 000 eurų ir tris pasirinkimus:
Pasirinkimas A: Laikyti grynaisiais namuose.
Po 30 metų su 3 proc. vidutine infliacija jūsų 30 000 eurų perkamoji galia bus lygi ~12 400 eurų šiandienos kainomis. Praradote 59 proc. vertės.
Pasirinkimas B: Taupomoji sąskaita su 1 proc. palūkanomis.
Po 30 metų nominaliai turite ~40 400 eurų. Bet realia verte (atėmus 3 proc. infliaciją) tai atitinka ~16 600 eurų šiandienos kainomis. Praradote 45 proc. vertės. Geriau nei grynieji, bet vis tiek didelis nuostolis.
Pasirinkimas C: Investicija su vidutine 8 proc. grąža.
Po 30 metų nominaliai turite ~301 000 eurų. Realia verte (atėmus 3 proc. infliaciją) tai atitinka ~124 000 eurų šiandienos kainomis. Jūsų reali perkamoji galia padidėjo daugiau nei keturis kartus.
| Pasirinkimas | Nominali vertė po 30 m. | Reali vertė (šiandienos €) | Rezultatas |
|---|---|---|---|
| Grynieji namuose | 30 000 € | ~12 400 € | -59 % realios vertės |
| Taupomoji (1 %) | ~40 400 € | ~16 600 € | -45 % realios vertės |
| Investicija (8 %) | ~301 000 € | ~124 000 € | +313 % realios vertės |
Skirtumas tarp „saugiausio” ir „rizikingiausio” pasirinkimo yra kolosalus. Ir paradoksas: „saugiausia” strategija (grynieji namuose) duoda blogiausią realų rezultatą.
Infliacija kaip „slaptas mokestis”
Infliaciją dažnai vadina „slaptu mokesčiu”, ir tai nėra tik metafora. Ji veikia panašiai kaip mokestis keliomis prasmėmis:
Ji atima dalį jūsų turto
Kiekvienais metais infliacija „nuskaičiuoja” procentą nuo jūsų santaupų perkamosios galios. Skirtumas nuo tikro mokesčio yra tai, kad šio „nuskaičiavimo” nematote jokiame banko išraše. Skaičius sąskaitoje lieka toks pat. Bet jo vertė mažėja.
Ji yra regresyvus „mokestis”
Infliacija neproporcinai stipriau veikia žmones su mažesnėmis pajamomis. Kodėl? Nes mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę dalį biudžeto skiria pagrindinėms reikmėms (maistui, būstui, transportui), kurių kainos dažnai kyla greičiau nei bendras infliacijos vidurkis.
Turtingesni žmonės didesnę dalį turto laiko investicijose (akcijose, nekilnojamajame turte), kurios ilgainiui kyla kartu su infliacija arba greičiau. Tai reiškia, kad infliacija faktiškai didina turto nelygybę.
Ji yra nematoma ir nuolatinė
Mokesčius jaučiate: matote atskaitymą atlyginimo lapelyje, mokate PVM kasoje, pildomate metinę deklaraciją. Infliacija neturi jokio „mokėjimo momento”. Ji vyksta kiekvieną dieną, bet jūs to tiesiog nejaučiate, kol vieną dieną pastebite, kad kavinėje kavos kaina pakilo nuo 2,50 iki 3,80 euro, ir negalite tiksliai pasakyti, kada tai įvyko.
Kas auga greičiau nei infliacija (ir kas ne)
Ne visos turto klasės vienodai reaguoja į infliaciją. Supratimas, kas „laimi” ir kas „pralaimi” infliacijos aplinkoje, padeda priimti geresnius sprendimus.
Kas istoriškai lenkia infliaciją
Akcijos (ilguoju laikotarpiu)
Akcijų rinka istoriškai yra vienas geriausių apsisaugojimo nuo infliacijos būdų. S&P 500 indeksas nuo 1928 m. davė vidutiniškai ~10 proc. nominalios grąžos per metus (arba ~7 proc. realios grąžos po infliacijos).
Kodėl akcijos lenkia infliaciją? Nes kompanijos gali kelti savo produktų kainas kartu su infliacija. Kai brangsta žaliavos, kompanijos didina kainas vartotojams. Kai auga atlyginimai, kompanijos didina kainas. Didelės, stiprias pozicijas turinčios kompanijos sugeba perkelti infliacijos kaštus savo klientams ir išlaikyti pelno maržas.
Tai nereiškia, kad akcijos apsaugo nuo infliacijos kiekvienais metais. Trumpuoju laikotarpiu staigus infliacijos šuolis gali pakenkti akcijų rinkai (kaip matėme 2022 m.). Bet per 10, 20, 30 metų laikotarpius akcijos nuosekliai pranoko infliaciją.
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamojo turto kainos ir nuomos pajamos istoriškai auga kartu su infliacija arba šiek tiek greičiau. Tai logiška: kai statybos medžiagos, žemė ir darbo jėga brangsta, naujų pastatų kaina kyla, o tai stumia aukštyn ir esamų pastatų vertę. Nuomos kainos taip pat linkę kilti su bendru kainų lygiu.
Vis dėlto nekilnojamasis turtas turi savo trūkumų: didelis pradinis kapitalas, nelikvidumas (negalite greitai parduoti dalies buto), priežiūros kaštai ir koncentracijos rizika (visas turtas vienoje vietoje, viename pastate).
Žaliavos ir prekės
Aukso, naftos, žemės ūkio produktų kainos dažnai kyla infliacijos laikotarpiais, nes pati infliacija iš dalies yra žaliavų brangimas. Auksas tradiciškai laikomas „infliacijos draudimu”, nors jo trumpalaikė koreliacija su infliacija nėra tokia stipri, kaip daugelis mano.
Kas pralaimi infliacijai
Grynieji pinigai ir taupomosios sąskaitos
Kaip jau aptarėme, grynieji pinigai yra didžiausi infliacijos aukos. Jų „grąža” yra nulis (arba beveik nulis taupomojoje), o infliacija juos graužia nepertraukiamai.
Ilgalaikės fiksuotų palūkanų obligacijos
Jei turite obligaciją su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis ir infliacija pakyla iki 6 proc., jūsų reali grąža yra -3 proc. per metus. Obligacijos kaina rinkoje taip pat krenta, nes nauji investuotojai reikalauja aukštesnių palūkanų. 2022 m. obligacijų rinka patyrė vieną blogiausių metų istorijoje būtent dėl šios priežasties.
Fiksuotos pajamos ir pensijos
Žmonės, gyvenantys iš fiksuotų pajamų (pensijų, anuitetų, fiksuoto atlyginimo), yra ypač pažeidžiami infliacijos. Jei jūsų pensija yra 500 eurų per mėnesį ir ji neindeksuojama pagal infliaciją, po 15 metų su 3 proc. infliacija jos reali perkamoji galia bus lygi tik ~320 eurų šiandienos kainomis.
Infliacija ir skola: neigiama monetos pusė
Yra viena situacija, kai infliacija veikia jūsų naudai: kai turite ilgalaikę fiksuotų palūkanų skolą.
Kaip tai veikia
Jei paėmėte 200 000 eurų būsto paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis, jūsų mėnesinė įmoka yra fiksuota visam paskolos laikotarpiui. Bet infliacija mažina tos įmokos „realų svorį”:
- Šiandien jūsų mėnesinė įmoka yra 844 eurų, ir tai sudaro, tarkime, 30 proc. jūsų pajamų.
- Po 10 metų su 3 proc. infliacija jūsų atlyginimai (tikėtina) padidėjo maždaug 34 proc. Ta pati 844 eurų įmoka dabar sudaro tik ~22 proc. jūsų pajamų.
- Po 20 metų, tik ~17 proc.
Jūs mokate tą pačią sumą, bet ta suma „sveria” vis mažiau, nes jūsų pajamos auga su infliacija, o skolos mokėjimas lieka fiksuotas.
Kodėl tai nereiškia „skolinkis kuo daugiau”
Šis efektas veikia tik su keliomis sąlygomis:
- Fiksuotos palūkanos. Jei jūsų paskolos palūkanos yra kintamos (susietos su EURIBOR ar kitu indeksu), infliacija greičiausiai pakels ir jūsų palūkanų normą, ir mėnesinę įmoką.
- Jūsų pajamos auga su infliacija. Jei prarandate darbą ar jūsų atlyginimai atsilieka nuo infliacijos, efektas neveikia.
- Skola panaudota vertę kuriančiam turtui. Būsto paskola yra prasminga, nes nekilnojamasis turtas paprastai auga vertėje. Vartojimo kreditas plazminiams televizoriui nėra „infliacijos strategija”.
Centriniai bankai ir infliacija: kas kontroliuoja procesą
ECB ir 2 proc. tikslas
Europos centrinis bankas (ECB), kuris nustato pinigų politiką euro zonai (įskaitant Lietuvą), turi aiškų infliacijos tikslą: 2 proc. per metus vidutiniškai.
Kodėl būtent 2 proc.? Nes tam tikras infliacijos lygis laikomas sveiku ekonomikai:
- 0 proc. ar defliacija (kainų kritimas) yra pavojingas: žmonės atideda pirkimus tikėdamiesi mažesnių kainų, verslas sumažina investicijas, ekonomika stagnuoja. Japonija patyrė defliacijos dešimtmečius, ir tai buvo vienas skaudžiausių ekonominių eksperimentų modernioje istorijoje.
- 2 proc. yra pakankamai žema, kad žmonės to beveik nejaustų kasdieniame gyvenime, bet pakankamai aukšta, kad ekonomika turėtų „tepalą” augimui.
- 5 proc. ir daugiau pradeda kelti rimtų problemų: žmonės praranda pasitikėjimą valiuta, verslo planavimas apsunksta, socialinė įtampa auga.
ECB įrankiai
ECB kontroliuoja infliaciją dviem pagrindiniais įrankiais:
Palūkanų normos. Kai infliacija per aukšta, ECB kelia bazinę palūkanų normą. Tai brangina skolinimąsi (būsto paskolos, verslo kreditai), kas sulėtina ekonomiką ir mažina kainų spaudimą. Kai infliacija per žema, ECB mažina palūkanas, kad paskatintų skolinimąsi ir vartojimą.
Kiekybinis skatinimas/griežtinimas. ECB gali pirkti (arba parduoti) obligacijas rinkoje, taip didindamas (arba mažindamas) pinigų kiekį ekonomikoje.
Kodėl tai svarbu investuotojui
ECB sprendimai tiesiogiai veikia jūsų investicijas:
- Kai palūkanos kyla: obligacijų kainos krenta, akcijų rinka gali koreguotis žemyn (ypač augimo kompanijos), būsto paskolų palūkanos didėja, taupomųjų sąskaitų palūkanos (su vėlavimu) irgi didėja.
- Kai palūkanos mažėja: obligacijos brangsta, akcijos paprastai kyla, būsto paskolos atpinga, taupomųjų palūkanos mažėja.
Bet čia svarbus niuansas: investuotojui, kuris investuoja nuosekliai ir ilgam, ECB sprendimai yra foninis triukšmas. Per 20-30 metų bus ir palūkanų kėlimo, ir mažinimo ciklų. Bandyti „nuspėti” ECB sprendimus ir pagal juos keisti investavimo strategiją yra lygiai taip pat bergždžia, kaip bandyti nuspėti rinkos viršūnes ir dugnus.
Psichologinė infliacijos problema: kodėl žmonės jos nepaiso
Infliacija turi kelis psichologinius bruožus, dėl kurių žmonės ją ignoruoja arba nepakankamai vertina.
Nominalios vertės iliuzija
Žmogaus smegenys natūraliai mąsto nominaliais skaičiais. Jei sąskaitoje guli 20 000 eurų, jaučiate, kad turite 20 000 eurų. Faktas, kad tų 20 000 eurų perkamoji galia kasmet mažėja, yra abstraktus ir sunkiai suvokiamas, nes skaičius ekrane nesikeičia.
Tai vadinama „pinigų iliuzija” (money illusion): tendencija mąstyti apie pinigus jų nominalia, o ne realia verte.
Lėtas ir nematomas procesas
3 proc. per metus yra nematoma. Jūs nepastebėsite, kad duona pabrango 2 centais ar kad autoserviso valanda pakilo 3 eurais. Kiekvienas individualus kainos pokytis yra per mažas, kad sukeltų reakciją. Bet šimtai tokių mažų pokyčių per metus sudaro juntamą bendrą kainų padidėjimą.
Tai panašu į svorio augimą: niekas nepastebi 200 gramų per mėnesį. Bet per penkerius metus tai yra 12 kilogramų.
„Tai manęs neliečia” efektas
Daugelis žmonių galvoja apie infliaciją kaip apie makroekonominį reiškinį, kuris liečia „ekonomiką”, bet ne juos asmeniškai. „Infliacija yra 5 proc.” skamba kaip statistinis faktas, o ne kaip asmeninė grėsmė. Bet kai pamatote, kad jūsų mėnesio maisto sąskaita per dvejus metus padidėjo 120 eurų, tai jau jaučiasi asmeniškai.
Praktinis gidas: kaip apsaugoti santaupas nuo infliacijos
Strategija Nr. 1: Investuokite, ne tik taupykite
Tai yra pagrindinis ir svarbiausias žingsnis. Pinigai, kurie guli sąskaitoje, garantuotai praranda vertę. Pinigai, investuoti į platų akcijų rinkos indeksą, istoriškai stabiliai lenkė infliaciją.
Nereikia tapti dienos prekiautoju ar finansų ekspertu. Pakanka reguliariai investuoti į diversifikuotą ETF fondą, kaip aprašyta ankstesniuose mūsų straipsniuose.
Konkretūs veiksmai:
- Atidarykite investicinę sąskaitą pas reguliuojamą brokerį.
- Pasirinkite platų globalų ETF (pvz., sekantį MSCI World arba FTSE All-World indeksą).
- Nustatykite automatinį mėnesinį pavedimą (kad ir 100-300 eurų).
- Palikite pinigus dirbti ir nežiūrėkite kasdien.
Strategija Nr. 2: Išlaikykite „pagalvę”, bet ne per didelę
Finansinė pagalvė (3-6 mėnesių išlaidų atsarga) yra būtina. Bet laikyti taupomojoje sąskaitoje daugiau nei reikia pagalvei, reiškia savanoriškai aukoti pinigus infliacijai.
Dažna klaida: žmogus sukaupė 40 000 eurų „juodai dienai”. Jo mėnesinės išlaidos yra 1 500 eurų. Jam reikia 4 500-9 000 eurų pagalvės. Likę 31 000-35 500 eurų tiesiog guli ir traukiasi.
Taisyklė: apskaičiuokite savo pagalvę (3-6 mėnesių išlaidų), laikykite ją taupomojoje sąskaitoje ar trumpame indėlyje, o viską virš šios sumos investuokite.
Strategija Nr. 3: Didinkite savo pajamas
Infliacija mažina jūsų turto vertę. Geriausias atsakas yra didinti pajamas greičiau nei auga kainos.
- Derėkitės dėl atlyginimo. Jei jūsų atlyginimai per metus nepakilo bent infliacijos lygio, jūs iš tiesų dirbate „su nuolaida”. Darbdavys moka tiek pat, bet jūs perkate mažiau.
- Investuokite į savo kompetencijas. Nauji įgūdžiai, sertifikatai, kvalifikacijos kėlimas padidina jūsų vertę darbo rinkoje ir leidžia reikalauti didesnio atlyginimo.
- Kurkite papildomus pajamų šaltinius. Laisvai samdomo darbo projektai, pasyvios pajamos iš skaitmeninio turinio, investicijų dividendai: kuo daugiau pajamų šaltinių turite, tuo mažiau pažeidžiamas esate infliacijos.
Strategija Nr. 4: Būkite atsargūs su ilgalaikiais fiksuotais įsipareigojimais
Jei turite galimybę rinktis tarp fiksuotų ir kintamų palūkanų būsto paskolai, apsvarstykite fiksuotas palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Tai apsaugo jus nuo palūkanų augimo, kuris dažnai lydi infliacinius laikotarpius.
Taip pat būkite atsargūs su ilgalaikiais fiksuotais kontraktais kaip pajamų gavėjas. Jei sudarote penkerių metų nuomos sutartį su fiksuota nuomos kaina, per tuos penkerius metus infliacija „surys” dalį jūsų nuomos pajamų realios vertės. Protinga nuomos sutartyse numatyti kasmetinį kainos koregavimą pagal infliaciją.
Strategija Nr. 5: Diversifikuokite turto klases
Skirtingos turto klasės skirtingai reaguoja į infliaciją:
- Akcijos: ilgainiui lenkia infliaciją, bet trumpuoju laikotarpiu gali nukentėti nuo staigių infliacijos šuolių.
- Nekilnojamasis turtas: paprastai auga su infliacija ar greičiau.
- Obligacijos: kenčia nuo infliacijos, bet palaipsniui prisitaiko (naujos obligacijos leidžiamos su aukštesnėmis palūkanomis).
- Žaliavos: dažnai gerai veikia aukštos infliacijos laikotarpiais.
- Grynieji: visada pralaimi infliacijai.
Turėdami mišinį skirtingų turto klasių, sumažinate bendrą infliacijos riziką savo portfeliui.
Strategija Nr. 6: Su infliacija susietų instrumentų naudojimas
Egzistuoja specialūs finansiniai instrumentai, sukurti apsaugai nuo infliacijos:
Su infliacija susietos obligacijos (TIPS, linkers). Šių obligacijų nominalas ir palūkanos koreguojamos pagal infliaciją. Jei infliacija pakyla 5 proc., jūsų obligacijos nominalas padidėja 5 proc. Tai užtikrina, kad jūsų reali grąža išlieka teigiama nepriklausomai nuo infliacijos lygio.
Yra ETF fondų, kurie investuoja į tokias obligacijas. Tai gali būti naudinga konservatyvi portfelio dalis, ypač žmonėms, artėjantiems prie pensinio amžiaus.
Infliacija ir gyvenimo sprendimai
Infliacijos supratimas keičia ne tik investavimo, bet ir kasdienių finansinių sprendimų perspektyvą.
Būsto pirkimas vs. nuoma
Infliacijos kontekste būsto pirkimas turi papildomą pranašumą: jūsų būsto paskolos įmoka yra fiksuota (su fiksuotomis palūkanomis), o nuomos kaina kyla su infliacija. Per 20-30 metų šis skirtumas gali būti reikšmingas.
Bet tai nereiškia, kad pirkti visada geriau nei nuomoti. Sprendimas priklauso nuo daugelio veiksnių: vietovės, kainos ir nuomos santykio, jūsų mobilumo poreikio, asmeninės situacijos.
Atlyginimo derybos
Suprasdami infliaciją, galite geriau derėtis dėl atlyginimo. Jei darbdavys siūlo 3 proc. priedą, o infliacija buvo 5 proc., tai nėra paaukštinimas, tai yra realus atlyginimo sumažinimas 2 proc. Mokėjimas formuluoti derybas realiomis, o ne nominaliomis sąlygomis, yra vertingas įgūdis.
Pensijos planavimas
Infliacija yra viena didžiausių pensijos planavimo grėsmių. Jei planuojate, kad pensijai jums reikės 1 500 eurų per mėnesį šiandienos kainomis, o iki pensijos liko 25 metai su 3 proc. vidutine infliacija, jums realiai reikės ~3 140 eurų per mėnesį tų metų kainomis.
Tai reiškia, kad pensijos kaupimo planas, kuris neatsižvelgia į infliaciją, gali atrodyti pakankamas šiandien, bet būti visiškai nepakankamas po 25 metų.
Praktinis patarimas: planuodami pensiją, visada skaičiuokite „realiomis” sąlygomis. Vietoj to, kad galvotumėte „noriu sukaupti 500 000 eurų”, galvokite „noriu sukaupti sumą, kuri šiandienos eurais atitiktų 500 000 eurų perkamąją galią”. Su 3 proc. infliacija ir 25 metais iki pensijos, tai reiškia, kad nominaliai jums reikės maždaug 1 050 000 eurų.
Hiperinfliacija: ekstremali versija
Nors daugumai žmonių Europoje hiperinfliacija atrodo kaip tolimas ir neįtikėtinas scenarijus, istorija rodo, kad ji nutinka dažniau, nei norėtume tikėti.
Istoriniai pavyzdžiai
Veimaro Vokietija (1921-1923). Vienas garsiausių hiperfliacijos atvejų. 1923 m. lapkritį kainos dvigubėdavo kas 3,7 dienos. Duonos kepalas kainavo milijardus markių. Žmonės atlyginimą gaudavo du kartus per dieną ir bėgdavo jį išleisti, kol kainos dar nepakilo.
Zimbabvė (2007-2008). Mėnesinė infliacija pasiekė ~79,6 mlrd. proc. Tai reiškia, kad kainos dvigubėjo maždaug kas 24 valandas. Šalies valiuta tapo beprasmė, ir ekonomika perėjo prie barterio ir užsienio valiutų.
Venesuela (2016-2020). Metinė infliacija viršijo 1 000 000 proc. Žmonių santaupos, atlyginimai ir pensijos prarado beveik visą vertę. Tai sukėlė masinę emigraciją ir humanitarinę krizę.
Lietuva (1992). Kaip minėjome, infliacija viršijo 1 000 proc. Nors situacija buvo trumpalaikė ir susijusi su perėjimu iš sovietinės ekonomikos, ji paliko gilų pėdsaką lietuvių finansinėje atmintyje.
Pamoka
Hiperinfliacija yra retas, bet realus reiškinys. Ir kai ji ateina, ji sunaikina viską, kas susiję su „popieriniu” turtu: grynuosius pinigus, indėlius, obligacijas, pensijų fondus fiksuotomis išmokomis.
Kas išgyvena hiperinfliaciją geriausiai? Žmonės, turintys realų turtą: nekilnojamąjį turtą, verslą, tarptautinių kompanijų akcijas, užsienio valiuta denominuotas investicijas.
Tai nėra raginimas ruoštis pasaulio pabaigai. Tai paprasčiausiai priminimas, kad diversifikuotas investicijų portfelis yra apsauga ne tik nuo „normalios” 2-4 proc. infliacijos, bet ir nuo ekstremalių scenarijų.
Infliacijos planavimas skaičiuoklėje
Jei norite patys paskaičiuoti infliacijos poveikį savo finansams, čia yra kelios naudingos formulės.
Būsima kaina (kiek kainuos ateityje)
$$Busima\ kaina = Dabartine\ kaina \times (1 + infliacija)^{metai}$$
Pavyzdys: jei šiandien kavos puodelis kainuoja 3 eurų ir infliacija 3 proc.:
- Po 10 metų: 3 × 1,03¹⁰ = 4,03 €
- Po 20 metų: 3 × 1,03²⁰ = 5,42 €
- Po 30 metų: 3 × 1,03³⁰ = 7,28 €
Reali investicijų grąža
$$Reali\ graza \approx Nominali\ graza – Infliacija$$
Tikslesnė formulė:
$$Reali\ graza = \frac{1 + nominali\ graza}{1 + infliacija} – 1$$
Pavyzdys: jei jūsų investicija davė 10 proc. nominalios grąžos, o infliacija buvo 4 proc.:
- Apytikslė reali grąža: 10 % – 4 % = 6 %
- Tikslesnė reali grąža: (1,10 / 1,04) – 1 = 5,77 %
Kiek reikia sukaupti su infliacijos korekcija
$$Reikalinga\ suma = Tiksline\ suma \times (1 + infliacija)^{metai}$$
Pavyzdys: norite turėti 300 000 eurų šiandienos perkamąja galia po 25 metų, infliacija 3 proc.:
- Reikalinga nominali suma: 300 000 × 1,03²⁵ = ~628 000 €.
Vieno puslapio santrauka
- Infliacija yra nuolatinis pinigų vertės mažėjimas. 3 proc. infliacija per metus atrodo nereikšminga, bet per 20 metų ji sumažina jūsų pinigų perkamąją galią beveik perpus.
- Taupomoji sąskaita neapsaugo nuo infliacijos. Taupomosios palūkanos beveik niekada neviršija infliacijos. Ilgainiui jūsų „saugi” sąskaita yra lėtas, bet garantuotas vertės praradimas.
- Investavimas yra geriausias apsisaugojimas. Akcijų rinka istoriškai davė 7-10 proc. nominalios grąžos per metus, nuosekliai lenkdama infliaciją. Diversifikuotas portfelis yra geriausia ilgalaikė apsauga.
- Infliacija yra „slaptas mokestis”, kuris labiausiai kenkia tiems, kurie neinvestuoja. Grynieji pinigai ir taupomosios sąskaitos yra labiausiai pažeidžiami. Realus turtas (akcijos, nekilnojamasis turtas) linkęs augti kartu su kainomis.
- Planuokite realiomis, ne nominaliomis sąlygomis. Kai galvojate apie pensijos kaupimą ar ilgalaikius tikslus, visada skaičiuokite su infliacijos korekcija. 500 000 eurų po 25 metų pirks tik tiek, kiek šiandien perka ~240 000 eurų (su 3 proc. infliacija).
- Didinkite pajamas greičiau nei infliacija. Investicijos apsaugo esamą turtą. Pajamų augimas kuria naują turtą. Abu yra svarbūs.
Infliacija neprašo jūsų leidimo. Ji nepraneša apie savo atėjimą. Ji nepalieka jokio pėdsako jūsų banko išraše. Ji tiesiog, tyliai, kantriai, kiekvieną dieną paima mažą gabalėlį jūsų pinigų vertės. Per metus tai beveik nematoma. Per dešimtmetį tai juntama. Per tris dešimtmečius tai gali sunaikinti didžiąją dalį to, ką sukaupėte.
Vienintelis būdas su tuo kovoti yra priversti savo pinigus dirbti greičiau, nei infliacija juos ėda. Ir tai prasideda nuo vieno paprasto sprendimo: nustoti laikyti viską taupomojoje sąskaitoje ir pradėti investuoti.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra individuali finansinė ar mokesčių konsultacija. Infliacijos duomenys ir prognozės gali keistis. Prieš priimant investicinius sprendimus, rekomenduojama konsultuotis su kvalifikuotu finansų patarėju.