Įsivaizduok du žmones. Abu kas mėnesį atideda po 200 eurų. Vienas juos laiko banko sąskaitoje. Kitas kas mėnesį perka pasaulinio akcijų indekso ETF. Po dvidešimties metų pirmasis turi apie 48 000 eurų, kuriuos infliacija jau bus gerokai nugraužusi. Antrasis, jei rinka elgsis panašiai kaip pastarąjį šimtmetį, turi virš 100 000 eurų realios vertės.
Tas pats įprotis. Tas pats atidedamas eurų kiekis. Visiškai skirtingas rezultatas.
Šitas skirtumas ir yra visa šio teksto esmė. Daugelis žmonių žodžius „taupymas” ir „investavimas” vartoja kaip sinonimus, tačiau tai du skirtingi finansiniai veiksmai su skirtingu tikslu, skirtinga rizika ir skirtingu poveikiu tavo ateičiai. Kai supranti, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas, priimi kur kas geresnius sprendimus dėl savo pinigų.
Kas yra taupymas iš tikrųjų
Taupymas yra pinigų atidėjimas saugioje ir lengvai pasiekiamoje vietoje. Klasikinis pavyzdys – banko sąskaita, terminuotasis indėlis arba grynieji stalčiuje.
Taupymo tikslas nėra pinigus auginti. Jo tikslas – juos išsaugoti ir turėti pasiekiamus tada, kai prireiks. Todėl taupymui būdingi trys bruožai.
Aukštas likvidumas. Pinigus gali paimti bet kada, dažniausiai tą pačią dieną. Nereikia nieko parduoti, laukti ar galvoti apie rinkos svyravimus.
Maža ar jokia rizika. Iki tam tikros sumos indėliai Lietuvoje draudžiami valstybės (indėlių draudimas dengia iki 100 000 eurų vienoje įstaigoje vienam asmeniui). Sąskaitoje esantys pinigai staiga nesumažės per pusę.
Maža grąža. Būtent čia slypi problema. Taupomosios sąskaitos ir indėliai retai duoda daugiau nei kelis procentus per metus, o dažnai ir mažiau nei oficiali infliacija.
Taupymas yra būtinas. Be jo negali investuoti saugiai, nes pirmas netikėtas nutikimas (sugedęs automobilis, netektas darbas, sveikatos problema) priverstų parduoti investicijas pačiu blogiausiu momentu. Todėl taupymas ir investavimas nėra priešininkai. Jie yra komanda, kurioje kiekvienas atlieka savo vaidmenį.
Kas yra investavimas
Investavimas yra pinigų nukreipimas į turtą, kuris, tikimasi, laikui bėgant duos grąžą. Vietoje to, kad pinigai gulėtų, jie dirba: perki įmonių akcijų dalis, obligacijas, nekilnojamąjį turtą ar fondus, kurie visa tai apjungia.
Skirtingai nei taupydamas, investuodamas prisiimi riziką. Turto vertė gali ir kilti, ir kristi. Mainais už tą riziką rinka istoriškai atlygina kur kas didesne grąža nei bet kokia taupomoji sąskaita.
Kad investavimas nebūtų abstrakti sąvoka, štai kelios pagrindinės turto klasės.
Akcijos. Perki nedidelę įmonės dalį. Jei įmonei sekasi, tavo dalies vertė auga, o kartais gauni ir dividendų. Jei nesiseka, vertė krenta. Vietoj pavienių įmonių dauguma pradedančiųjų renkasi diversifikuotus fondus, kurie iškart apima tūkstančius bendrovių.
ETF ir indekso fondai. Tai bene populiariausias pradedančiojo pasirinkimas. Vienu pirkimu įsigiji tūkstančių įmonių krepšelį iš viso pasaulio. Rizika pasiskirsto, o mokesčiai būna žemi. Jei nori suprasti, kodėl būtent šis instrumentas tinka daugumai, pravartu atskirai pasigilinti į ETF ir akcijų pagrindus.
Obligacijos. Iš esmės tai skolinimas valstybei ar įmonei už palūkanas. Grąža mažesnė nei akcijų, bet ir svyravimai švelnesni. Obligacijos dažnai naudojamos portfeliui stabilizuoti.
Nekilnojamasis turtas. Galima pirkti fizinį būstą nuomai arba investuoti netiesiogiai per sutelktinio finansavimo platformas ar REIT fondus. Daugiau apie skirtingus būdus rasi skyriuje apie investavimą į nekilnojamąjį turtą.
Bendras vardiklis paprastas: investuodamas atsisakai dalies saugumo ir likvidumo mainais už galimybę pinigus auginti greičiau, nei tai daro infliacija.
Pagrindinis skirtumas viename paveiksle
Kartais lengviausia skirtumus pamatyti gretinant.
| Kriterijus | Taupymas | Investavimas |
|---|---|---|
| Tikslas | Išsaugoti pinigus ir turėti pasiekiamus | Auginti pinigus per ilgą laiką |
| Rizika | Labai maža | Nuo vidutinės iki aukštos |
| Grąža | Maža, dažnai mažesnė už infliaciją | Istoriškai apie 7–10 % per metus (akcijų rinka) |
| Likvidumas | Aukštas, pinigai pasiekiami iškart | Priklauso nuo turto, geriau planuoti ilgam |
| Laiko horizontas | Trumpas (dienos, mėnesiai, keli metai) | Ilgas (7 metai ir daugiau) |
| Tinka | Rezervui, artimiems tikslams | Pensijai, turto kaupimui, finansinei laisvei |
Svarbiausia mintis šioje lentelėje yra laiko horizontas. Taupai tam, kas gali prireikti greitai. Investuoji tam, kas reikalinga po daugelio metų.
Kodėl taupymo vieno neužtenka: infliacijos poveikis
Daugelis žmonių jaučiasi saugiai, kai visi pinigai guli banke. Bet čia veikia tylus, beveik nematomas mechanizmas, kuris kasmet mažina tavo pinigų vertę. Tai infliacija.
Infliacija reiškia, kad tie patys 100 eurų kitąmet nupirks mažiau prekių ir paslaugų nei šiandien. Jei infliacija yra 3 % per metus, o tavo taupomoji sąskaita duoda 1 %, tavo pinigų perkamoji galia realiai mažėja 2 % kasmet.
Pažiūrėkime, kaip tai atrodo skaičiais. Tarkime, turi 10 000 eurų ir laikai juos sąskaitoje be palūkanų, o vidutinė infliacija yra 3 %.
- Po 5 metų šie pinigai turės apie 8 626 eurų perkamąją galią.
- Po 10 metų – apie 7 441 eurą.
- Po 20 metų – apie 5 537 eurus.
Tavo sąskaitoje ir toliau matysi 10 000. Bet realiai galėsi nusipirkti maždaug perpus mažiau. Todėl laikyti visus pinigus banke ilgą laiką nėra „saugu”. Tai lėtas nuostolis, kurio tiesiog nesijaučia iš karto.
Investavimas yra būdas šitai sustabdyti. Kai tavo pinigai auga sparčiau nei infliacija, jų reali vertė didėja, o ne mažėja.
Sudėtinės palūkanos: kodėl laikas svarbiau už sumą
Yra viena jėga, kuri paverčia investavimą tokiu galingu. Tai sudėtinės palūkanos, arba grąža nuo grąžos.
Principas paprastas. Pirmais metais uždirbi grąžą nuo savo įnašo. Antrais metais uždirbi grąžą jau ne tik nuo įnašo, bet ir nuo pirmais metais gautos grąžos. Ir taip kasmet ratas sukasi vis greičiau.
Pavyzdys. Investuoji vienkartinius 5 000 eurų su 8 % vidutine metine grąža ir daugiau nieko nebepridedi.
- Po 10 metų turi apie 10 795 eurus.
- Po 20 metų – apie 23 305 eurus.
- Po 30 metų – apie 50 313 eurų.
Atkreipk dėmesį, kad per pirmą dešimtmetį pinigai maždaug padvigubėjo, o per paskutinį – išaugo daugiau nei 27 000 eurų. Antra pusė laiko duoda kur kas daugiau nei pirma, nes sudėtinės palūkanos įsibėgėja tik su laiku.
Iš čia plaukia bene svarbiausia pamoka pradedančiajam: pradėti anksti dažnai vertingiau nei investuoti daug. Tas, kuris pradeda dvidešimtmetis su mažomis sumomis, dažnai aplenkia tą, kuris pradeda keturiasdešimtmetis su didesnėmis, būtent dėl papildomų metų.
Kada rinktis taupymą, o kada investavimą
Praktinis klausimas skamba taip: kokius pinigus laikyti sąskaitoje, o kokius investuoti? Atsakymas priklauso nuo to, kada tų pinigų prireiks.
Trumpiems tikslams (iki 2–3 metų) rinkis taupymą. Rezervas nenumatytiems atvejams, pinigai automobiliui kitąmet, atostogoms ar vestuvėms turi būti saugūs ir pasiekiami. Šitų pinigų nevalia rizikuoti, nes gali prireikti būtent tuo momentu, kai rinka bus nukritusi.
Vidutiniams tikslams (3–7 metai) galimas mišrus variantas. Dalį gali investuoti konservatyviau, dalį laikyti saugiai. Čia daug lemia tavo asmeninis santykis su rizika.
Ilgiems tikslams (7 metai ir daugiau) rinkis investavimą. Pensija, vaikų ateitis, finansinė laisvė. Kuo ilgesnis horizontas, tuo mažiau baugina laikini svyravimai ir tuo labiau tavo pusėje dirba laikas.
Auksinė taisyklė: niekada neinvestuok pinigų, kurių gali prireikti artimiausiu metu, ir nelaikyk ilgalaikių pinigų neinvestuotų.
Nuo ko pradėti praktiškai: keturi žingsniai
Teorija be veiksmų nieko neduoda. Štai loginė seka, kuria eina dauguma sėkmingai investuojančių žmonių Lietuvoje.
1. Sutvarkyk finansinį pagrindą. Pirmiausia atsikratyk brangių skolų (ypač vartojimo kreditų ir kreditinių kortelių), nes jų palūkanos dažnai viršija bet kokią investicijų grąžą. Tada sukaupk 3–6 mėnesių išlaidų rezervą saugioje sąskaitoje. Šis rezervas ir yra tavo taupymo dalis, kuri leidžia investuoti ramiai.
2. Išmok pagrindus. Suprask sudėtines palūkanas, rizikos ir grąžos ryšį bei turto klases. Nereikia tapti ekspertu, užtenka tvirto pagrindo. Jei nori struktūruoto starto, pravartu pereiti investavimo pagrindų gidus iš eilės.
3. Pasirink brokerį ir pirmąjį ETF. Palygink platformas pagal komisinius, patogumą ir investicinės sąskaitos galimybę. Pradedančiajam dažniausiai tinka viena paprasta platforma ir vienas pasaulinis akcijų indekso ETF. Konkrečius variantus ir jų skirtumus rasi investavimo platformų palyginime.
4. Investuok reguliariai. Kas mėnesį atidėk fiksuotą sumą ir pirk nesvarbu, kyla ar krenta rinka. Šis metodas vadinamas DCA (angl. dollar cost averaging) ir jis pašalina bandymą atspėti tinkamą momentą. Kaip tai automatizuoti, aprašyta atskirame gide apie automatizuotą investavimą per DCA.
Pradėti galima ir nuo 50 eurų per mėnesį. Svarbiausia ne suma, o reguliarumas ir laikas rinkoje.
Mokesčiai ir Lietuvos kontekstas
Investuojant Lietuvoje verta iškart žinoti kelis dalykus, nes jie tiesiogiai veikia galutinį rezultatą.
Investicinė sąskaita. Tai sąskaita, leidžianti atidėti gyventojų pajamų mokestį. Mokestį moki tik tada, kai išimi daugiau, nei įnešei. Tai reiškia, kad tavo pelnas gali augti neapmokestintas kur kas ilgiau, o sudėtinės palūkanos veikia stipriau.
GPM ir pelno apmokestinimas. Parduodant investicijas su pelnu paprastai taikomas gyventojų pajamų mokestis, tačiau galioja tam tikros lengvatos ir neapmokestinamos ribos. Tinkamai suplanavus galima teisėtai sumažinti mokesčių naštą, todėl verta iš anksto susipažinti su mokesčių optimizavimo galimybėmis.
II ir III pensijų pakopa. Tai atskiras, ilgalaikis kaupimo sluoksnis, kuris papildo asmenines investicijas. Jo nereikėtų painioti su savarankišku investavimu, bet abu gali veikti kartu.
Šie dalykai keičiasi rečiau nei rinkos, bet turi ilgalaikį poveikį, todėl į juos atsižvelgti verta nuo pat pradžių.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Kelias nuo taupymo prie investavimo turi keletą tipinių duobių, kurias lengva apeiti, jei apie jas žinai iš anksto.
Laikyti viską banke „kol suprasiu”. Laukimas kainuoja. Kiekvieni metai be investavimo yra prarasti sudėtinių palūkanų metai.
Investuoti rezervą. Jei neturi saugios pagalvės, pirmas netikėtumas priverčia parduoti investicijas blogiausiu momentu.
Bandyti atspėti rinką. Niekas nuosekliai neatspėja, kada rinka kris ar kils. Reguliarus pirkimas ilgainiui nugali spėliojimą.
Panika per kritimus. Vertės svyravimai yra normalu. Tie, kurie parduoda per nuosmukį, dažnai fiksuoja nuostolį, kurio nebūtų buvę, jei būtų palaukę.
Vaikytis „karštų” patarimų. Pavienės madingos akcijos ar kriptovaliutos gali svaiginti, bet dauguma turto vertą kaupia per nuobodų, diversifikuotą ir ilgalaikį investavimą.
Trumpai apibendrinant
Taupymas ir investavimas nėra tas pats. Taupymas saugo tavo pinigus ir laiko juos pasiekiamus, bet ilgainiui pralaimi infliacijai. Investavimas prisiima riziką mainais už galimybę pinigus realiai auginti per dešimtmečius.
Sveikas finansinis gyvenimas remiasi abiem. Turėk saugų rezervą trumpiems poreikiams ir investuok tuos pinigus, kurių prireiks tik po daugelio metų. Kuo anksčiau pradedi, tuo daugiau už tave dirba laikas ir sudėtinės palūkanos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, ir būtent taip reikėtų. Pirma sukaupk 3–6 mėnesių išlaidų rezervą saugioje sąskaitoje, o tada reguliariai investuok likusius laisvus pinigus.
Taip, ir būtent taip reikėtų. Pirma sukaupk 3–6 mėnesių išlaidų rezervą saugioje sąskaitoje, o tada reguliariai investuok likusius laisvus pinigus.
Pradėti galima ir nuo 50 eurų per mėnesį. Reguliarumas ir laikas rinkoje svarbiau už pradinę sumą.
Trumpuoju laikotarpiu rinka svyruoja, bet per ilgą horizontą ir su diversifikuotu portfeliu rizika reikšmingai sumažėja. Didesnė rizika dažnai yra visai neinvestuoti ir leisti infliacijai graužti santaupas.
Ilgalaikė akcijų rinkos grąža istoriškai siekia apie 7–10 % per metus. Atskirais metais rezultatai svyruoja į abi puses, todėl svarbus ilgas laiko horizontas.
Tai priklauso nuo tikslo. Trumpiems ir saugiems poreikiams tinka indėlis. Ilgalaikiam pinigų auginimui dažniausiai geriau tinka diversifikuotas ETF.
Tavo kelias prasideda ne tada, kai turi daug pinigų, o tada, kai priimi sprendimą. Jei jau turi saugų rezervą, kitas logiškas žingsnis yra pereiti prie investavimo pagrindų ir pasirinkti pirmąją platformą.