2021 metais tūkstančiai žmonių pirko GameStop akcijas po 300–400 dolerių, nes „visi pirko”. Po kelių savaičių kaina nukrito žemiau 50 dolerių. Dalis tų pačių žmonių atsisakė parduoti net matydami nuostolius, tikėdamiesi, kad kaina sugrįš. Kiti tuo metu ieškojo straipsnių ir komentarų, patvirtinančių, kad jie priėmė teisingą sprendimą.
Šiose keliose situacijose galima atpažinti bent keturis skirtingus psichologinius šališkumus. Ir tai nėra tik pradedančiųjų problema. Profesionalūs fondų valdytojai, turintys dešimtmečių patirtį, reguliariai patenka į tuos pačius mąstymo spąstus.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokie psichologiniai šališkumai dažniausiai kenkia investuotojams, kaip juos atpažinti savo elgsenoje ir kokius praktinius metodus galima taikyti, kad šališkumai nekontroliuotų jūsų pinigų.
Kas yra psichologiniai šališkumai ir kodėl jie svarbūs investuotojams
Psichologinis šališkumas (cognitive bias) – tai sisteminga mąstymo klaida, kuri priverčia mus priimti neracionalius sprendimus. Tai ne atsitiktinė klaida ir ne kvailumas. Tai smegenų „nuorodos”, kurios susiformavo per šimtus tūkstančių metų evoliucijos ir puikiai veikia kasdienėse situacijose.
Problema ta, kad finansų rinkos nėra kasdienė situacija. Mūsų smegenys sukurtos reaguoti į tiesioginius, fizinius pavojus – bėgti nuo plėšrūno, sekti minią, vengti skausmingų patirčių. Kai šiuos instinktus perkelsime į investavimą, jie pradeda veikti prieš mus:
- Bėgame nuo „pavojaus” (parduodame akcijas per kritimą, kai turėtume laikyti).
- Sekame minią (perkame tai, ką perka visi, nepaisant kainos).
- Vengiame skausmo (laikome nuostolingas pozicijas, nes pardavimas reikštų pripažinti klaidą).
Elgsenos finansų (behavioral finance) mokslininkai Daniel Kahneman ir Amos Tversky dar 1979 metais parodė, kad žmonės priima finansinius sprendimus sistemingai neracionaliai. Kahneman už šiuos tyrimus gavo Nobelio ekonomikos premiją 2002 metais.
Svarbu suprasti: šališkumų neįmanoma visiškai pašalinti. Bet galima juos atpažinti ir sukurti sistemas, kurios sumažina jų poveikį.
Confirmation Bias (patvirtinimo šališkumas)
Kas tai
Patvirtinimo šališkumas – tai polinkis ieškoti, interpretuoti ir atsiminti informaciją taip, kad ji patvirtintų jau turimą nuomonę. Viską, kas prieštarauja mūsų požiūriui, instinktyviai atmetame arba nuvertiname.
Kaip pasireiškia investuojant
Tarkime, nusprendėte, kad tam tikra technologijų įmonė yra puiki investicija. Nuo to momento jūsų smegenys pradeda filtruoti informaciją:
- Skaitote tik teigiamus analitikų komentarus apie šią įmonę.
- Socialiniuose tinkluose sekate žmones, kurie palaiko jūsų poziciją.
- Kai matote neigiamą naujieną, galvojate: „Tai tik trumpalaikis triukšmas” arba „Analitikai klysta”.
- Kai matote teigiamą naujieną, galvojate: „Žinojau, kad buvau teisus”.
Tai veikia ir priešinga kryptimi. Jei nusprendėte, kad kriptovaliutos yra burbulas, ignoruosite bet kokius argumentus, kodėl blockchain technologija gali turėti vertę.
Realus pavyzdys
Investuotojas perka farmacijos įmonės akcijas, tikėdamasis naujo vaisto patvirtinimo. Jis skaito tik optimistiškus klinikinius duomenis, ignoruoja FDA perspėjimus dėl šalutinio poveikio ir neskaito nepriklausomų mokslininkų atsiliepimų, kurie kelia abejones dėl vaisto efektyvumo. Kai vaistas nepatvirtinamas, akcija krenta 60 %, o investuotojas nustemba, nors perspėjimo ženklų buvo pakankamai.
Kaip atpažinti pas save
Užduokite sau šiuos klausimus:
- Kada paskutinį kartą aktyviai ieškojau priežasčių, kodėl mano investicija gali būti bloga?
- Ar seku žmones, kurie mano su manimi, ar tuos, kurie turi kitokią nuomonę?
- Jei draugas pasakytų, kad svarsto tokią pačią investiciją, kokius įspėjimus jam duočiau?
Praktinės kontrolės priemonės
„Red team” metodas. Prieš priimdami investicinį sprendimą, sąmoningai skirkite 15 minučių ieškoti argumentų PRIEŠ tą investiciją. Užrašykite bent tris priežastis, kodėl ji gali nepavykti.
Priešingos nuomonės šaltiniai. Jei esate optimistiškai nusiteikęs dėl akcijos, perskaitykite bent vieną analitiko ataskaitą su „sell” rekomendacija. Ir atvirkščiai.
Investicinis dienoraštis. Prieš pirkdami ar parduodami, užrašykite savo argumentus. Po 6 mėnesių peržiūrėkite. Pamatysite, kaip dažnai jūsų „argumentai” iš tikrųjų buvo tiesiog jausmų pagrindimas.
Kiekybiniai kriterijai. Nustatykite konkrečius skaičinius kriterijus (pvz., P/E mažesnis nei 20, pajamų augimas bent 10 % per metus). Skaičiai mažiau paveikiami šališkumo nei subjektyvi nuomonė.
FOMO (Fear of Missing Out) – baimė praleisti galimybę
Kas tai
FOMO – tai nerimas, kad kiti žmonės gauna pelną ar patirtį, kurios jūs neturite. Investavimo kontekste tai baimė, kad „visi uždirba, o aš liksiu nuošalyje”.
Kaip pasireiškia investuojant
FOMO paprastai sustiprėja per bulių rinką, kai akcijų kainos kyla jau kelis mėnesius ar metus:
- Matote, kaip kolegos, draugai ar socialinių tinklų sekėjai giria savo grąžą.
- Jaučiate spaudimą pirkti, nors kainos jau aukštos ir fundamentaliai sunkiai pagrindžiamos.
- Pradedate investuoti į aktyvus, kurių nesuprantate, nes „visi perka”.
- Padidiniate investuojamą sumą virš savo komforto ribos, nes „tokios galimybės gali daugiau nepasitaikyti”.
Realūs pavyzdžiai
Kriptovaliutų bumas 2017 ir 2021 metais. Žmonės, kurie niekada nebuvo investavę, pradėjo pirkti Bitcoin po 60 000 dolerių ar mažai žinomus altcoinus tik todėl, kad „visi apie tai kalba”. Daugelis pirko pačiame viršūnėje, kai baimė praleisti buvo stipriausia.
Dot-com burbulas 2000 metais. Įmonės be pajamų, be pelno, kartais net be aiškaus produkto pritraukdavo milijardines investicijas vien todėl, kad turėjo „.com” pavadinime. Žmonės pardavė stabilias investicijas, kad pirktų interneto akcijas, nes nenorėjo likti nuošalyje.
Kaip atpažinti pas save
- Ar jaučiate skubą pirkti, kai matote kylančią kainą?
- Ar priimate investicinius sprendimus po to, kai perskaitote kažkieno sėkmės istoriją?
- Ar dažnai galvojate „jei būčiau pirkęs prieš mėnesį…”?
- Ar investuojate į kažką, ko iki šiol visiškai netyrėte?
Praktinės kontrolės priemonės
48 valandų taisyklė. Prieš pirkdami aktyvą, apie kurį sužinojote iš socialinių tinklų ar naujienų, palaukite bent 48 valandas. Jei po dviejų dienų vis dar manote, kad tai gera investicija, ir galite pagrįsti skaičiais, tik tada veikite.
Automatinis investavimas. Nustatykite reguliarų, automatinį investavimą fiksuota suma kiekvieną mėnesį (dollar-cost averaging). Tai pašalina emocijas iš pirkimo momento pasirinkimo.
Atsiribojimas nuo triukšmo. Sumažinkite laiko, kurį praleidžiate socialiniuose tinkluose skaitydami apie investicijas. Kuo daugiau matote kitų žmonių „laimėjimų”, tuo stipresnė FOMO.
„Žaidimų pinigai” strategija. Jei vis tiek jaučiate norą spekuliuoti, skirkite tam mažą, iš anksto nustatytą portfelio dalį (pvz., 5 %). Likę 95 % investuojami pagal planą. Taip patenkinsite emocijų poreikį nerizikuodami pagrindiniu kapitalu.
Loss Aversion (nuostolių vengimas)
Kas tai
Loss aversion – tai psichologinis reiškinys, kai nuostolių skausmas jaučiamas maždaug dvigubai stipriau nei lygiavertis pelno džiaugsmas. Praradę 1000 eurų jaučiame kur kas didesnį emocinį poveikį nei uždarbę 1000 eurų.
Šį reiškinį aprašė Kahneman ir Tversky savo prospektų teorijoje (Prospect Theory), ir jis laikomas vienu stipriausių psichologinių šališkumų finansuose.
Kaip pasireiškia investuojant
Nuostolių vengimas sukelia keletą konkrečių elgsenos modelių:
Nuostolingų pozicijų laikymas per ilgai. Investuotojas nuperka akciją po 50 eurų, ji nukrenta iki 30 eurų, bet jis atsisako parduoti. Kodėl? Nes kol neparduota, nuostolis „neegzistuoja” – tai tik „popieriuje”. Pardavimas reikštų pripažinti klaidą, o tai skausminga.
Per ankstyvas pelningų pozicijų pardavimas. Tas pats investuotojas, turintis akciją, kuri pakilo nuo 50 iki 70 eurų, skuba parduoti, bijodamas, kad pelnas „pradings”. Taip jis fiksuoja mažą pelną, bet praleidžia didesnį augimą.
Šis derinys yra ypač kenksmingas: investuotojas laiko pralaimėtojus ir parduoda nugalėtojus. Rezultatas – portfelyje kaupiasi nuostolingos pozicijos, o pelningos parduodamos per anksti.
Realus pavyzdys
Klasikinis tyrimas (Odean, 1998) parodė, kad individualūs investuotojai parduoda pelningas akcijas 1,5 karto dažniau nei nuostolingas. Tai reiškia, kad vidutinis investuotojas aktyviai kaupia prastus aktyvus ir atsikrato gerų. Per ilgą laikotarpį tai drastiškai sumažina portfelio grąžą.
Kaip atpažinti pas save
- Ar turite pozicijų, kurias laikote tik todėl, kad „dar gali atsigauti”?
- Ar skubate parduoti, kai tik matote žalią skaičių?
- Ar tikrinate nuostolingas pozicijas rečiau nei pelningas, nes nemaloniai jaučiatės?
- Ar niekada neesate pardavęs su nuostoliu (tai beveik neįmanoma, jei investuojate ilgai)?
Praktinės kontrolės priemonės
Stop-loss orderiai. Nustatykite automatinį pardavimo lygį prieš pirkdami. Pvz., „jei akcija krenta 15 % nuo pirkimo kainos, parduodu automatiškai”. Tai pašalina emocijų įtaką sprendimo momentu.
Reguliari portfelio peržiūra. Kartą per ketvirtį peržiūrėkite kiekvieną poziciją ir užduokite klausimą: „Jei šiandien neturėčiau šios akcijos, ar pirkčiau ją už dabartinę kainą?” Jei atsakymas „ne” – tai signalas parduoti, nepaisant to, ar pozicija pelninga, ar nuostolinga.
Procentinis mąstymas. Vietoj to, kad galvotumėte „praradau 5000 eurų”, pagalvokite procentais: „mano pozicija sumažėjo 10 %”. Procentai sukelia mažiau emocijų nei absoliutūs skaičiai.
Nuostolių „perkadravimas”. Pripratinkite save mąstyti apie nuostolius kaip apie mokymosi mokestį arba verslo kaštą. Kiekvienas verslas turi sąnaudų. Investavimas nėra išimtis.
Herd Mentality (bandos mentalitetas)
Kas tai
Bandos mentalitetas – tai polinkis priimti sprendimus pagal tai, ką daro dauguma, o ne pagal savo analizę. Evoliuciškai tai buvo naudinga: jei visi bėga, tikriausiai yra nuo ko bėgti. Bet finansų rinkose minia dažnai klysta pačiu blogiausiu momentu.
Kaip pasireiškia investuojant
Bandos elgsena turi du veidus:
Pirkimo banga. Kai visi perka, jaučiate spaudimą prisijungti. Akcijų kainos kyla ne dėl gerėjančių fundamentalių rodiklių, o dėl augančio pirkėjų srauto. Kiekvienas naujas pirkėjas pakelia kainą, pritraukia dar daugiau pirkėjų – kol burbulas sprogsta.
Panikos pardavimas. Kai rinka krenta ir naujienų antraštės pilnos pesimizmo, kyla instinktas bėgti kartu su visais. Investuotojai parduoda geras įmones žemiausiomis kainomis, nes „visi parduoda”.
Realūs pavyzdžiai
2008 metų finansų krizė. Kai Lehman Brothers bankrutavo, panikos banga apėmė visą rinką. Investuotojai masiškai pardavė net stabilių, pelningų įmonių akcijas. Tie, kurie laikė arba pirko per krizę, per ateinančius metus uždirbo šimtus procentų grąžos.
Meme akcijos 2021 metais. GameStop, AMC ir kitos „meme” akcijos kilo ne dėl verslo fundamentalų, o dėl masinės koordinuotos pirkimo bangos socialiniuose tinkluose. Daugelis investuotojų nežinojo, ką perka, bet jautė socialinį spaudimą prisijungti.
Tulpių manija (1637). Vienas seniausių užfiksuotų burbulų istorijoje. Olandijoje tulpių svogūnėlių kainos pakilo iki tokio lygio, kad vienas svogūnėlis kainavo tiek pat, kiek namas Amsterdame. Kai burbulas sprogo, kainos nukrito 99 %.
Kaip atpažinti pas save
- Ar pirkote kažką tik todėl, kad apie tai kalbėjo draugai, kolegos ar socialiniai tinklai?
- Ar pardavėte per rinkos kritimą ne dėl konkrečios priežasties, o dėl bendros atmosferos?
- Ar jaučiatės nepatogiai turėdami kitokią poziciją nei dauguma aplinkinių?
- Ar galite paaiškinti savo investicinio sprendimo logiką nesinaudodami argumentu „nes visi taip daro”?
Praktinės kontrolės priemonės
Rašytinis investicinis planas. Turėkite aiškų, rašytinį planą su konkrečiais kriterijais: ką perkate, kodėl, kokiomis sąlygomis parduodate. Kai minia bėga į vieną ar kitą pusę, planas tampa jūsų inkaru.
Kontrariškojo mąstymo praktika. Warren Buffett yra sakęs: „Būk bailys, kai kiti godūs, ir godžiai, kai kiti bailūs.” Tai nereiškia, kad visada reikia daryti priešingai nei visi. Bet kai pastebite ekstremią vienakryptę nuotaiką (euforija ar paniką), tai signalas sustoti ir pagalvoti, ar minia teisi.
Informacijos šaltinių diversifikacija. Jei visi jūsų informacijos šaltiniai sako tą patį, tai ne patvirtinimas, o pavojaus ženklas. Ieškokite nepriklausomų, skirtingų perspektyvų.
Istorinė perspektyva. Prieš priimant sprendimą per rinkos paniką ar euforiją, peržiūrėkite ankstesnių krizių ir burbulų istoriją. Rinkos visada atsigaudavo po krizių, ir rinkos visada koregavosi po burbulų. Tai suteikia platesnį kontekstą.
Kiti svarbūs šališkumai, kuriuos verta žinoti
Be keturių pagrindinių, investuotojams aktualūs ir šie šališkumai:
Anchoring Bias (inkaravimo efektas)
Tai polinkis pernelyg stipriai remtis pirma gauta informacija. Jei pirmą kartą matėte akciją po 100 eurų, ši kaina tampa jūsų „inkaru”. Kai akcija nukrenta iki 60 eurų, ji atrodo „pigi”, nors galbūt 60 eurų vis dar per daug, atsižvelgiant į fundamentalius rodiklius.
Kaip valdyti: vertinkite akciją pagal dabartinius fundamentalius rodiklius (P/E, augimo tempas, pinigų srautai), o ne pagal istorinę kainą.
Overconfidence Bias (perteklinis pasitikėjimas savimi)
Tai polinkis pervertinti savo žinias ir gebėjimus prognozuoti. Tyrimai rodo, kad dauguma investuotojų mano esą geresni nei vidutiniai, o tai matematiškai neįmanoma.
Perteklinis pasitikėjimas pasireiškia keliais būdais:
- Per dažnas prekiavimas (kiekviena operacija atrodo „gera idėja”).
- Per mažas diversifikavimas (tikėjimas, kad gerai žinote kelias įmones).
- Didelės pozicijos vienoje akcijoje (neabejojimas savo analize).
Kaip valdyti: sekite savo sprendimų istoriją. Užrašykite kiekvieną sprendimą ir jo rezultatą. Po metų peržiūrėkite statistiką – ji dažnai atskleidžia, kad mūsų „geresnis nei vidutinis” rezultatas toks nėra.
Recency Bias (nesenų įvykių šališkumas)
Tai polinkis pernelyg sureikšminti nesenus įvykius ir manyti, kad jie tęsis ateityje. Jei rinka augo paskutinius tris metus, manome, kad augs ir toliau. Jei rinka krito paskutinį mėnesį, manome, kad tai naujoji norma.
Kaip valdyti: žiūrėkite ilgalaikius duomenis. Vieno mėnesio ar net metų rezultatas mažai ką pasako apie ilgalaikę tendenciją. S&P 500 indeksas per paskutinius 100 metų vidutiniškai grąžino apie 10 % per metus, nors buvo metų, kai krito 30–40 %.
Sunk Cost Fallacy (negrąžinamų kaštų klaida)
Tai polinkis tęsti investiciją vien todėl, kad jau daug investavote, neatsižvelgiant į ateities perspektyvas. „Jau investavau 10 000 eurų, negaliu dabar pasitraukti” – nors racionalus sprendimas turėtų remtis tik ateities perspektyvomis, o ne praeities išlaidomis.
Kaip valdyti: kiekvieną sprendimą vertinkite taip, lyg pradėtumėte nuo nulio. Klausimas ne „kiek jau investavau”, o „ar investuočiau dabar, jei neturėčiau šios pozicijos”.
Disposition Effect (dispozicijos efektas)
Tai jau aptartas reiškinys, glaudžiai susijęs su loss aversion: polinkis per anksti parduoti pelningas pozicijas ir per ilgai laikyti nuostolingas. Šis efektas yra toks stiprus, kad pastebimas net profesionalių fondų valdytojų elgsenoje.
Praktinis planas: kaip sukurti apsaugos sistemą nuo šališkumų
Žinoti apie šališkumus – pirmas žingsnis. Bet žinojimas vienas nepadeda. Reikia sistemų ir procesų, kurie apriboja šališkumų galimybę paveikti jūsų sprendimus.
1. Sukurkite investavimo taisyklių rinkinį
Užrašykite konkrečias taisykles, kurių laikysitės bet kokiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiai:
- Neinvestuoju daugiau nei 5 % portfelio į vieną akciją.
- Prieš pirkdami naują aktyvą, skiriu bent 2 valandas jo fundamentaliai analizei.
- Niekada neperkame ir neparduodame tą pačią dieną, kai perskaitau naujieną.
- Kartą per ketvirtį peržiūriu portfelį ir iš naujo įvertinu kiekvieną poziciją.
2. Veskite investicinį dienoraštį
Prieš kiekvieną sprendimą užrašykite:
- Ką darote (perku / parduodu / laikau).
- Kodėl (konkretūs argumentai, skaičiai).
- Kokio rezultato tikitės per 12 mėnesių.
- Kokiomis sąlygomis pakeisite sprendimą.
Po pusmečio ar metų peržiūrėkite dienoraštį. Pamatysite savo šališkumus, nes jie kartosis.
3. Naudokite „investavimo draugą”
Raskite žmogų, kuriam prieš kiekvieną svarbesnį sprendimą paaiškinate savo logiką. Tai gali būti draugas, šeimos narys ar bendramintis iš investuotojų bendruomenės. Kai turite paaiškinti sprendimą garsiai kitam žmogui, šališkumai tampa lengviau pastebimi.
4. Automatizuokite, kur galite
- Automatinis mėnesinis investavimas fiksuota suma pašalina FOMO ir bandos efektą iš pirkimo sprendimų.
- Stop-loss orderiai pašalina loss aversion iš pardavimo sprendimų.
- Automatinis portfelio rebalansavimas pašalina inkaravimo efektą ir dispozicijos efektą.
5. Ribokite informacijos srautą
Paradoksalu, bet per daug informacijos kenkia. Tyrimai rodo, kad investuotojai, kurie tikrina savo portfelį kasdien, uždirba mažiau nei tie, kurie tikrina kartą per mėnesį. Priežastis paprasta: kiekvienas žvilgsnis į portfelį yra galimybė šališkumui suveikti ir paskatinti impulsyvų sprendimą.
Praktinis patarimas: tikrinkite portfelį ne dažniau nei kartą per savaitę, o investicinius sprendimus priimkite ne dažniau nei kartą per mėnesį (nebent yra iš anksto numatyta priežastis).
6. Mokykitės iš savo klaidų (bet ne per daug save bauskite)
Kiekvienas investuotojas padaro sprendimų, kuriuos vėliau vertina kaip klaidas. Svarbu ne vengti klaidų (tai neįmanoma), o iš jų mokytis. Po kiekvienos reikšmingos klaidos užrašykite:
- Koks šališkumas galėjo paveikti sprendimą?
- Ką daryčiau kitaip, jei susidurčiau su panašia situacija?
- Ar galiu papildyti savo taisyklių rinkinį, kad ši klaida nesikartotų?
Šališkumų sąveika: kodėl jie veikia kartu
Realiame gyvenime šališkumai retai veikia po vieną. Dažniausiai keli šališkumai sustiprina vienas kitą, sukurdami galingą emocinį spaudimą:
Scenarijus: burbulo metu
- Herd mentality (visi perka, jūs prisijungiate).
- FOMO (bijote praleisti pelną).
- Confirmation bias (ieškote tik teigiamų naujienų apie perkamą aktyvą).
- Overconfidence (manote, kad suprantate riziką, nors net neskaitėte finansinių ataskaitų).
Scenarijus: po kritimo
- Loss aversion (negalite parduoti, nes tai reikštų fiksuoti nuostolį).
- Sunk cost fallacy (jau tiek investavote, negalite pasitraukti).
- Anchoring (laukiate, kol kaina grįš į tą lygį, kur pirkote).
- Confirmation bias (ieškote argumentų, kad akcija „greitai atsigaus”).
Kai suprantate, kaip šališkumai veikia kartu, galite geriau atpažinti situacijas, kuriose jūsų sprendimus valdo emocijos, o ne logika.
Šališkumų kontrolės suvestinė
| Šališkumas | Pavojus | Pagrindinė priešpriemonė |
|---|---|---|
| Confirmation bias | Matote tik tai, ką norite matyti | „Red team” metodas, priešingi šaltiniai |
| FOMO | Perkate pačiame viršūnėje | 48 val. taisyklė, automatinis investavimas |
| Loss aversion | Laikote pralaimėtojus, parduodate nugalėtojus | Stop-loss, ketvirčio peržiūra |
| Herd mentality | Sekate minią, o ne savo analizę | Rašytinis planas, kontrariškasis mąstymas |
| Anchoring | Remiatės pasenusia kaina | Fundamentali analizė pagal dabartinius duomenis |
| Overconfidence | Per dažnas prekiavimas, per mažas diversifikavimas | Sprendimų dienoraštis, statistikos sekimas |
| Recency bias | Manote, kad nesenų tendencijų pakanka | Ilgalaikiai duomenys, istorinė perspektyva |
| Sunk cost fallacy | Tęsiate blogą investiciją dėl praeities kaštų | „Nulinio taško” vertinimas |
Ką sako mokslas: keli svarbūs tyrimų rezultatai
- Barber ir Odean (2000) ištyrė 66 000 namų ūkių investavimo istoriją ir nustatė, kad aktyviausi prekiautojai uždirbo vidutiniškai 6,5 procentinio punkto mažiau per metus nei tie, kurie prekiavo mažiausiai. Priežastis – perteklinis pasitikėjimas savimi ir per dažnas reagavimas į trumpalaikius rinkos pokyčius.
- Dalbar tyrimai nuosekliai rodo, kad vidutinis investuotojas uždirba gerokai mažiau nei rinkos vidurkis. Per 30 metų laikotarpį, kai S&P 500 vidutinė metinė grąža buvo apie 10 %, vidutinis investuotojas uždirbo tik apie 3,5–4 %. Didžioji dalis šio skirtumo atsirado dėl psichologinių šališkumų: pirkimo viršūnėse, pardavimo dugne, per dažno prekiavimo.
- Kahneman ir Tversky (1979) nustatė, kad nuostolių skausmas yra maždaug 2–2,5 karto stipresnis nei lygiaverčio pelno džiaugsmas. Tai reiškia, kad praradę 1000 eurų jaučiate tokį pat stiprų emocinį poveikį, kaip uždarbę 2000–2500 eurų.
Galutinės mintys
Psichologiniai šališkumai nėra jūsų silpnybė. Jie yra žmogaus prigimties dalis, įrašyta į mūsų smegenis per tūkstantmečius. Geriausias investuotojas nėra tas, kuris neturi šališkumų (tokių žmonių nėra). Geriausias investuotojas yra tas, kuris žino savo šališkumus ir turi sistemas, kurios neleidžia jiems valdyti sprendimų.
Pradėkite nuo vieno veiksmo: pasirinkite vieną šališkumą iš šio straipsnio, kuris, jūsų manymu, labiausiai paveikia jūsų sprendimus. Sukurkite vieną konkrečią taisyklę, kuri padėtų jį kontroliuoti. Laikykitės tos taisyklės mėnesį. Po mėnesio pridėkite antrą. Per pusmetį turėsite sistemą, kuri apsaugo jus nuo dažniausių investavimo klaidų ir leidžia priimti sprendimus, grįstus faktais, o ne emocijomis.