Investavimas yra vienas geriausių būdų auginti turtą ilguoju laikotarpiu. Bet kelias iki stabilios grąžos retai būna tiesus. Daugelis investuotojų, tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių, kartoja tas pačias klaidas, kurios kainuoja tūkstančius eurų ir metus sugaišto laiko.
Gera žinia ta, kad didžioji dalis šių klaidų yra nuspėjamos. Jas galima atpažinti iš anksto ir sąmoningai apeiti.
Šiame straipsnyje rasite 15 dažniausių investavimo klaidų su konkrečiais paaiškinimais, realiais pavyzdžiais ir praktiniais patarimais, kaip elgtis kitaip.
1. Investavimas be aiškaus plano
Tai turbūt pati dažniausia pradedančiųjų klaida. Žmogus perskaito straipsnį, išgirsta draugo sėkmės istoriją, atidaro brokerio sąskaitą ir pradeda pirkti tai, kas tuo metu atrodo patrauklu. Jokio aiškaus tikslo, jokio laikotarpio, jokio supratimo, kiek rizikos prisiima.
Kodėl tai problema? Be plano kiekvienas rinkos svyravimas tampa emociniu sprendimu. Kai rinka krenta, nežinote, ar laikyti, ar parduoti. Kai kažkas siūlo „karštą” akciją, neturite kriterijų įvertinti, ar ji tinka jūsų situacijai.
Kaip elgtis kitaip:
- Prieš pirmąjį pirkimą užsirašykite savo tikslą (pensija, būstas, vaikų studijos)
- Nustatykite investavimo laikotarpį (5, 10, 20+ metų)
- Nuspręskite, kokią portfelio struktūrą norite turėti (kiek procentų akcijų, kiek obligacijų)
- Aprašykite taisykles: kada papildysite portfelį, kada perbalancuosite, kokiomis aplinkybėmis parduosite
Planas neturi būti sudėtingas. Vieno puslapio pakanka. Bet jis turi egzistuoti raštu, o ne tik galvoje.
2. Investavimas pinigais, kurių gali prireikti artimiausiu metu
Investuoti galima tik tuos pinigus, kurių nereikės bent 5 metus (o geriausia – 10+ metų). Jei investuojate pinigus, kurie skirti kitam mėnesiui nuomai, automobilio remontui ar atostogoms, sukuriate situaciją, kur galite būti priversti parduoti investicijas blogiausiu momentu.
Realus scenarijus: Investuotojas 2025 m. pradžioje investuoja visas santaupas į akcijų ETF fondą. Po kelių mėnesių sugenda automobilis, remontui reikia 2 000 €. Tuo metu rinka nukritusi 15 %. Investuotojas parduoda su nuostoliu, nes neturi kito pasirinkimo.
Kaip elgtis kitaip:
- Prieš investuojant sukaupkite atsargų fondą (3–6 mėnesių išlaidų suma)
- Atsargų fondą laikykite taupomojoje sąskaitoje, ne investicijose
- Investuokite tik „perteklinį” kapitalą, kurio tikrai neprireiks artimiausiais metais
3. Per didelė koncentracija vienoje investicijoje
Investuoti visus pinigus į vieną įmonę, vieną sektorių ar vieną šalį yra viena rizikingiausių klaidų. Net pačios didžiausios ir stipriausios įmonės gali patirti staigų nuosmukį.
Pavyzdžiai iš realaus pasaulio:
- Nokia 2007 m. buvo absoliuti mobiliųjų telefonų rinkos lyderė. Per kelerius metus jos akcijų vertė nukrito daugiau nei 90 %.
- Wirecard, Vokietijos fintech milžinė, 2020 m. bankrutavo dėl apskaitos klastojimo. Investuotojai, turėję tik šios įmonės akcijų, prarado beveik viską.
- Rusijos rinka 2022 m. tapo praktiškai neprieinama Vakarų investuotojams per kelias dienas.
Kaip elgtis kitaip:
- Rinkitės plataus rinkos ETF fondus, kurie automatiškai diversifikuoja per šimtus įmonių
- Jei perkate atskiras akcijas, stenkitės, kad viena pozicija nesudarytų daugiau nei 5–10 % portfelio
- Diversifikuokite per regionus (JAV, Europa, Azija, besivystančios rinkos)
- Diversifikuokite per turto klases (akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas)
4. Bandymas nuspėti geriausią momentą pirkti ar parduoti
Vadinamasis „market timing” – tai bandymas parduoti prieš rinkos kritimą ir nusipirkti pačiame dugne. Teoriškai tai skamba protingai. Praktiškai tai beveik neįmanoma daryti nuosekliai.
Tyrimai tai patvirtina. J.P. Morgan tyrimas parodė, kad jei investuotojas per pastaruosius 20 metų praleido vos 10 geriausių dienų rinkoje (iš maždaug 5 000 prekybos dienų), jo grąža sumažėjo perpus. Daugelis tų geriausių dienų įvyko iškart po didžiausių kritimų, kai baimės apimti investuotojai jau buvo pardavę.
Kodėl tai neveikia:
- Reikia būti teisiam du kartus: ir kai parduodi, ir kai vėl perki
- Geriausi ir blogiausi rinkos dienos dažnai seka viena kitą
- Emocijos (baimė ir godumas) neleidžia priimti racionalių sprendimų kritiniu momentu
Kaip elgtis kitaip: Naudokite vidutinės kainos strategiją (dollar-cost averaging). Investuokite fiksuotą sumą reguliariais intervalais, nepriklausomai nuo rinkos situacijos. Tai pašalina spėliojimą ir emocijas iš proceso.
5. Investavimas pagal emocijas
Emocijos yra didžiausias investuotojo priešas. Du pagrindiniai kaltininkai: baimė ir godumas.
Baimės scenarijus: Rinka krenta 20 %. Žiniasklaida rašo apie krizę. Socialiniuose tinkluose visi panikuoja. Investuotojas parduoda su nuostoliu, „kol dar nevėlu”. Po kelių mėnesių rinka atsigauna, bet investuotojas jau užfiksavo nuostolį ir dažnai per brangiai perka atgal.
Godumo scenarijus: Kažkokia akcija per mėnesį pakilo 50 %. Visi apie ją kalba. Investuotojas perka piko kainyje, nes bijo „praleisti progą” (vadinamasis FOMO – fear of missing out). Po to akcija grįžta prie normalios vertės, investuotojas lieka su nuostoliu.
Kaip valdyti emocijas:
- Turėkite rašytinį investavimo planą ir laikykitės jo
- Sumažinkite informacijos triukšmą: nežiūrėkite portfelio kasdien
- Prisiminkite, kad rinkos korekcijos (10–20 % kritimas) yra normali ir reguliari rinkų dalis
- Jei jaučiate stiprų norą ką nors daryti, palaukite 48 valandas prieš priimdami sprendimą
6. Mokesčių ir komisinių ignoravimas
Mokesčiai yra tylus grąžos žudikas. Skirtumas, kuris atrodo nereikšmingas procentais, per dešimtmečius virsta didžiulėmis sumomis.
Konkretus pavyzdys: Tarkime, investuojate 10 000 € su 7 % vidutine metine grąža per 30 metų.
- Su 0,2 % metiniu mokesčiu (tipinis pigiam ETF) turėsite apie 71 000 €
- Su 1,5 % metiniu mokesčiu (tipinis aktyviai valdomam fondui) turėsite apie 48 000 €
Skirtumas: apie 23 000 €. Ir tai tik nuo 10 000 € pradinės sumos.
Kokius mokesčius reikia stebėti:
- TER (Total Expense Ratio) – metinis fondo valdymo mokestis. ETF fondams jis paprastai siekia 0,07–0,50 %, aktyviai valdomiems fondams – 1,0–2,5 %
- Sandorių komisiniai – mokestis už kiekvieną pirkimo ar pardavimo operaciją
- Valiutos keitimo mokesčiai – jei perkate fondus kita valiuta nei eurai
- Neaktyvumo mokesčiai – kai kurie brokeriai ima mokestį, jei per tam tikrą laikotarpį neatliekate sandorių
- Išėmimo mokesčiai – mokestis už pinigų pervedimą iš brokerio sąskaitos
Kaip elgtis kitaip: Rinkitės žemų mokesčių ETF fondus (TER iki 0,3 %). Palyginkite brokerių kainoraščius prieš atidarydami sąskaitą. Nepirkite ir neparduokite per dažnai, nes kiekvienas sandoris kainuoja.
7. Portfelio neperbalansavimas
Laikui bėgant jūsų portfelio struktūra keičiasi natūraliai. Jei pradėjote su 80 % akcijų ir 20 % obligacijų, po gerų metų akcijų rinkoje proporcija gali tapti 90/10. Tai reiškia, kad jūsų portfelis tapo rizikingesnis, nei planavote.
Kas yra perbalansavimas? Tai portfelio grąžinimas prie pradinės, jūsų nustatytos struktūros. Praktiškai tai reiškia dalies brangiai pabrangusių aktyvų pardavimą ir pigiau atpigusių aktyvų dokupimą.
Kaip tai daryti efektyviai:
- Perbalancuokite 1–2 kartus per metus (ne dažniau)
- Jei reguliariai papildote portfelį, nukreipkite naujas lėšas į „atsilikusias” turto klases, vietoj pardavimo
- Nustatykite „ribas” (pvz., jei akcijų dalis nukrypsta daugiau nei 5 procentiniais punktais nuo plano, tada perbalancuokite)
8. Paskui madą sekanti investavimo strategija
Kas kelerius metus atsiranda nauja „karšta” investavimo tema. Kriptovaliutos, NFT, cannabis akcijos, metaversas, dirbtinis intelektas. Kai kurios iš šių tendencijų turi realų pagrindą, kitos yra grynos spekuliacijos.
Problema ne pačios tendencijos, o tai, kada ir kaip į jas reaguojama. Dažniausiai plačioji visuomenė sužino apie „karštą” temą tada, kai kainos jau stipriai išaugusios. Perkant tuo metu, dažnai perkama piko kainyje.
Klasikinė schema:
- Nauja technologija ar turto klasė pradeda augti
- Ankstyvieji investuotojai uždirba didelius pelnus
- Žiniasklaida pradeda rašyti sėkmės istorijas
- Masinis susidomėjimas, kainos sparčiai kyla
- Visi kalba tik apie tai, žmonės investuoja santaupas, skolinasi
- Burbulas sprogsta, kainos krenta, vėlai atėję investuotojai patiria didžiausius nuostolius
Kaip elgtis kitaip:
- Jei norite investuoti į „karštą” temą, skirkite jai ne daugiau nei 5–10 % portfelio
- Prieš pirkdami paklauskite savęs: ar perkate dėl ilgalaikio potencialo, ar dėl baimės praleisti progą?
- Prisiminkite: jei apie investiciją kalba visi jūsų draugai ir kolegos, greičiausiai jau per vėlu
9. Per dažnas pirkimas ir pardavimas
Kuo dažniau perkate ir parduodate, tuo daugiau mokate komisinių ir mokesčių. Kiekvienas pardavimas su pelnu reiškia mokestinę prievolę. O nuolatinis pozicijų keitimas rodo, kad neturite aiškios strategijos.
Tyrimai (Brad Barber ir Terrance Odean, Kalifornijos universitetas) parodė, kad aktyviausiai prekiaujantys investuotojai uždirba mažiausiai. Priežastis paprasta: jie moka daugiau komisinių, dažniau priima emocinius sprendimus ir praleidžia ilgalaikio augimo laikotarpius.
Taisyklė: Jei neturite konkrečios, racionalios priežasties parduoti investiciją, neparduokite. „Jaučiu, kad rinka kris” nėra racionali priežastis.
10. Investavimas tik į tai, ką pažįstate vietinėje rinkoje
Daugelis Lietuvos investuotojų turi stiprų vadinamąjį „home bias” – polinkį investuoti tik į Lietuvos ar Baltijos šalių rinką. Tai suprantama: pažįstate šias įmones, sekate naujienas, jaučiate pasitikėjimą.
Kodėl tai rizikinga?
- Baltijos akcijų rinka yra labai maža, palyginti su pasaulinėmis rinkomis
- Mažas likvidumas (sunku greitai parduoti be kainos poveikio)
- Maža sektorių įvairovė (daug bankų, mažai technologijų, sveikatos priežiūros)
- Jūsų darbo pajamos jau priklauso nuo Lietuvos ekonomikos. Jei investicijos irgi koncentruotos čia, visa jūsų finansinė situacija priklauso nuo vienos šalies
Kaip elgtis kitaip: Pagrindinę portfelio dalį skirkite pasauliniams ETF fondams, kurie apima JAV, Europą, Aziją ir kitas rinkas. Baltijos akcijos gali būti papildoma portfelio dalis, bet ne pagrindas.
11. Neatsižvelgimas į infliaciją
Daugelis žmonių žiūri tik į nominalią grąžą (kiek procentų uždirbo) ir nekreipia dėmesio į realiąją grąžą (kiek uždirbo, atėmus infliaciją).
Pavyzdys: Jei jūsų investicija per metus uždirbo 4 %, bet infliacija siekė 5 %, jūsų realioji grąža yra -1 %. Pinigų skaičius padidėjo, bet jų perkamoji galia sumažėjo.
Tai ypač aktualu tiems, kurie visus pinigus laiko banko indėliuose ar taupomojoje sąskaitoje. Nors nominaliai pinigai „auga”, realioji jų vertė dažnai mažėja.
Kaip elgtis kitaip:
- Vertinkite investicijų grąžą po infliacijos
- Supraskite, kad ilgalaikėje perspektyvoje akcijų rinka istoriškai viršijo infliaciją, o banko indėliai – ne visada
- Jei jūsų tikslas yra turto išsaugojimas (o ne tik augimas), vis tiek reikia investuoti bent tiek, kad kompensuotumėte infliaciją
12. Pinigų skolinimasis investavimui
Skolintis pinigus tam, kad investuotumėte (vadinamasis „leverage” arba svertinis investavimas), yra viena pavojingiausių praktikų, ypač pradedantiesiems.
Kodėl tai pavojinga:
- Jei rinka krenta, jūs prarandate ne tik savo pinigus, bet ir esate skolingi
- Palūkanos už paskolą kaupiasi nepriklausomai nuo to, ar jūsų investicija uždirba
- Psichologinis spaudimas, žinant, kad investuojate skolintus pinigus, stipriai veikia sprendimų kokybę
- Blogiausiu atveju galite likti su skola ir be investicijų
Vienintelė išimtis: Būsto paskola gali būti laikoma svertiniu investavimu, bet ji turi materialų užstatą ir paprastai yra ilgalaikis sprendimas su palyginti mažomis palūkanomis.
Taisyklė pradedantiesiems: Investuokite tik savo pinigus. Jokių vartojimo kreditų, jokių „greitųjų” paskolų investavimui.
13. Nepakankamas dėmesys mokesčių planavimui
Daugelis investuotojų galvoja apie mokesčius tik tada, kai ateina laikas pildyti deklaraciją. Bet mokesčių planavimas turėtų prasidėti dar prieš pirmąjį pirkimą.
Kas nutinka, kai mokesčių neplanuojate:
- Parduodate pelningas pozicijas per anksti ir sumokate GPM, nors galėjote atidėti mokestį naudodami investicinę sąskaitą
- Neišnaudojate III pakopos pensijų fondų mokestinės lengvatos
- Nežinote, kad galite kompensuoti nuostolius iš vienų investicijų su pelnu iš kitų
Mokesčių optimizavimo galimybės Lietuvoje:
- Investicinė sąskaita – leidžia reinvestuoti pelną be mokesčių, kol pinigai lieka sąskaitoje
- III pakopos pensijų fondai – iki 1 500 € per metus su GPM grąžinimu
- Nuostolių kompensavimas – jei pardavėte vieną investiciją su nuostoliu, o kitą su pelnu, galite sumažinti mokestinę bazę
- Ilgalaikio laikymo pranašumas – kuo ilgiau laikote investicijas, tuo ilgiau atidedate mokesčius, ir tuo daugiau pinigų dirba jūsų naudai
14. Praėjusio laikotarpio rezultatų ekstrapoliavimas
„Šis fondas per pastaruosius 5 metus uždirbo 15 % per metus, vadinasi, ir toliau uždirbs tiek pat.” Tai vienas dažniausių mąstymo iškraipymų investuojant.
Praėjusi grąža nėra ateities grąžos garantija. Šį įspėjimą matote ant kiekvieno fondo informacinio lapo, bet daugelis investuotojų jį ignoruoja.
Kodėl tai klaidinga:
- Fondas, kuris pastaraisiais metais rodė geriausius rezultatus, dažnai tai pasiekė prisiėmęs didesnę riziką
- Rinkos veikia cikliškai: kas buvo geriausias sektorius praėjusį dešimtmetį, nebūtinai bus geriausias kitą
- Aktyviai valdomi fondai dažnai „šaudo” kelerius metus, o paskui atsilieka nuo indekso
Kaip elgtis kitaip:
- Žiūrėkite į fondo strategiją, mokesčius ir diversifikacijos lygį, o ne tik į praeities skaičius
- Jei lyginote fondus, žiūrėkite ilgo laikotarpio rezultatus (10+ metų), ne tik paskutinių 1–3 metų
- Prisiminkite, kad platus rinkos indeksas ilguoju laikotarpiu aplenkia daugumą aktyviai valdomų fondų
15. Neveikimas ir atidėliojimas
Paradoksalu, bet viena didžiausių investavimo klaidų yra neinvestavimas. Daugelis žmonių žino, kad reikia investuoti, bet nuolat atideda: „Pradėsiu kitą mėnesį”, „Palaukiu, kol rinka nukris”, „Dar nepakankamai išmanau”.
Kuo ilgiau atidedate, tuo daugiau prarandate. Ne dėl konkrečių praleistų galimybių, o dėl sudėtinių palūkanų laiko, kurio niekas negali grąžinti.
Skaičiai: Jei pradėjote investuoti 10 metų vėliau (investuodami 200 € per mėnesį su 7 % grąža), per 20 metų turėsite apie 104 000 €. Jei pradėjote 10 metų anksčiau ir investavote 30 metų, turėsite apie 243 000 €. Skirtumas – beveik 140 000 €, nors papildomai investavote „tik” 24 000 € (200 € × 120 mėn.).
Kaip įveikti atidėliojimą:
- Pradėkite su suma, kuri nekelia jokio streso (net 10 ar 20 € per mėnesį)
- Nustatykite automatinį pavedimą, kad nereikėtų kas mėnesį priimti sprendimo
- Priimkite, kad niekada nesijausite „visiškai pasiruošę”. Mokymasis vyksta kartu su veikimu
- Prisiminkite: tobulas planas, kurio niekada neįgyvendinsite, yra blogesnis nei paprastas planas, kuriuo vadovaujatės jau šiandien
Klaidų kontrolinis sąrašas: patikrinkite save
Peržiūrėkite šį sąrašą ir pažymėkite, kuriuos dalykus jau darote teisingai, o kur dar yra erdvės tobulėti:
- Turiu rašytinį investavimo planą su aiškiais tikslais
- Turiu atsargų fondą, atskirą nuo investicijų
- Mano portfelis diversifikuotas per skirtingas turto klases ir regionus
- Investuoju reguliariai, nepriklausomai nuo rinkos nuotaikų
- Žinau, kiek mokesčių (TER, komisiniai) moku kasmet
- Naudoju investicinę sąskaitą arba III pakopos fondą mokestiniam optimizavimui
- Netikrinuoju portfelio kasdien
- Neinvestuoju skolintų pinigų
- Neperkuoju „karštų” akcijų, kurias reklamuoja socialiniai tinklai
- Perbalancuoju portfelį bent kartą per metus
Jei pažymėjote 7 ar daugiau punktų, esate teisingame kelyje. Jei mažiau, žinote, kur galite tobulėti.
Kaip susigrąžinti po padarytos klaidos
Jei jau padarėte vieną ar kelias iš šių klaidų, nenusiminkite. Beveik kiekvienas investuotojas yra patyręs nuostolių ar priėmęs neoptimalių sprendimų.
Pirma: įvertinkite nuostolio mastą. Ar tai yra reali finansinė žala, ar tik „popierinis” nuostolis (investicija nukrito, bet jūs jos nepardavėte)?
Antra: supraskite, kas lėmė klaidą. Ar tai buvo emocinis sprendimas? Informacijos trūkumas? Kažkieno patarimas, kuriuo pasikliovėte nekritiškai? Atsakymas padės ateityje tokios pačios klaidos nekartoti.
Trečia: susikurkite arba atnaujinkite savo investavimo planą. Aiški sistema su taisyklėmis yra geriausia apsauga nuo emocinių sprendimų.
Ketvirta: tęskite. Viena bloga investicija ar vienas prastas metų laikotarpis ilgalaikėje perspektyvoje dažnai tampa nereikšmingu epizodu. Svarbiausia – mokytis ir judėti toliau.
Investavimo klaidos yra neišvengiama mokymosi dalis. Net patyrę investuotojai retkarčiais suklysta. Skirtumas tarp sėkmingo ir nesėkmingo investuotojo dažnai yra ne tai, ar jie darė klaidas, o tai, ar jie iš tų klaidų pasimokė ir neleido joms kartotis.
Geriausias būdas apsisaugoti: turėti aiškų planą, laikytis jo ir neleisti emocijoms vairuoti jūsų finansinių sprendimų. Tai paprasta suprasti, bet sunku įgyvendinti. Ir būtent todėl verta prie šio sąrašo grįžti kas kelerius metus ir sąžiningai įsivertinti.