Investavimas yra vienas tų dalykų, apie kuriuos beveik visi žino, kad „reikėtų”, bet didžioji dalis taip ir nepadaro pirmojo žingsnio. Tai primena sportą: visi supranta, kad reguliarus judėjimas gerina sveikatą, bet treniruočių salė vis tiek lieka tuščia pirmadienio rytais.
Statistika kalba aiškiai. Europos šalyse tik 20-30 proc. gyventojų turi kokių nors investicijų už taupomosios sąskaitos ribų. JAV, kur investavimo kultūra gilesnė, vis tiek apie 40 proc. suaugusiųjų neturi jokių akcijų ar fondų.
Ir dažniausiai tai nėra pinigų klausimas. Žmonės, uždirbantys solidžias pajamas, dažnai taip pat neinvestuoja. Priežastys slypi giliau: galvoje, įpročiuose ir klaidingose prielaidose.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime penkias dažniausias kliūtis, kurios stabdo žmones nuo investavimo pradžios, ir pateiksime konkrečius būdus, kaip kiekvieną iš jų įveikti.
Kliūtis Nr. 1: „Neturiu pakankamai pinigų”
Tai populiariausia pasiteisinimo forma, ir ji veikia beveik kaip savaiminis įrodymas: „Investavimas yra turtingiems žmonėms, aš nesu turtingas, vadinasi, investavimas ne man.”
Kodėl tai klaidinga
Ši mintis kyla iš pasenusio investavimo vaizdo. Prieš 20-30 metų pradėti investuoti iš tiesų reikėjo nemažų sumų: brokerių komisiniai buvo dideli, minimalūs įnašai siekė tūkstančius, o informacija buvo prieinama tik profesionalams.
Šiandien situacija visiškai kitokia:
- Daugelis internetinių brokerių leidžia pradėti nuo 10-50 €.
- Trupmeninės akcijos (fractional shares) leidžia nusipirkti dalį brangios akcijos. Neturite 3 000 € vienai Amazon akcijai? Galite nupirkti jos dalį už 25 €.
- ETF (biržoje prekiaujami fondai) leidžia su vienu pirkiniu investuoti į šimtus ar tūkstančius kompanijų.
- Automatiniai investavimo planai leidžia nustatyti reguliarų 50, 100 ar 200 € mėnesinį pavedimą.
Kiek iš tiesų kainuoja „laukimas, kol turėsiu pakankamai”
Pažiūrėkime į skaičius. Tarkime, du žmonės nusprendžia investuoti, abu gauna 8 proc. vidutinę metinę grąžą:
- Aistė pradeda 25 metų amžiaus su 50 € per mėnesį. Po metų padidina iki 100 €. Po trejų metų, iki 200 €. Po penkerių metų, iki 300 €.
- Lukas laukia, kol „turės pakankamai”, ir pradeda 35 metų amžiaus iš karto su 300 € per mėnesį.
Iki 60 metų amžiaus:
- Aistė investavo iš viso maždaug 105 000 €, jos portfelis: ~520 000 €.
- Lukas investavo iš viso 90 000 €, jo portfelis: ~275 000 €.
Aistė pradėjo su juokingai maža suma, bet 10 papildomų metų davė jai beveik dvigubą pranašumą. 50 € per mėnesį neatrodo kaip „tikras investavimas”, bet būtent tie pirmieji kuklūs įnašai sukūrė pagrindą, ant kurio sudėtinės palūkanos statė viską, kas atėjo vėliau.
Kaip įveikti šią kliūtį
Pradėkite nuo tos sumos, kurią turite. Net 30 € per mėnesį yra geriau nei 0 €. Tikslas pirmame etape nėra uždirbti daug pinigų. Tikslas yra sukurti įprotį ir leisti sudėtinėms palūkanoms pradėti savo darbą.
Taikykite „neskausmingo didėjimo” taisyklę. Kiekvieną kartą, kai gaunate atlyginimo priedą ar sumažinate kokią nors reguliarią išlaidą, pusę sutaupytos sumos nukreipkite į investicijas. Per kelerius metus jūsų mėnesinis įnašas natūraliai išaugs, ir jūs to beveik nepajusite.
Perskaičiuokite savo kasdienines išlaidas. Trys kavos kavinėje per savaitę (po 3,50 €) yra maždaug 45 € per mėnesį. Tai nereikšminga suma? Per 30 metų su 8 proc. grąža tie 45 € per mėnesį virsta ~67 000 €. Ne kiekvienas nori atsisakyti kavos (ir nereikia), bet svarbu suvokti, kad „mažos sumos” ilgainiui tampa didelėmis.
Kliūtis Nr. 2: „Bijau prarasti pinigus”
Baimė prarasti tai, ką turime, yra vienas stipriausių žmogaus instinktų. Evoliuciškai tai prasminga: mūsų protėviams maisto praradimas galėjo reikšti mirtį. Bet šiuolaikinėje finansų kontekste ši baimė dažnai veikia prieš mus.
Kodėl ši baimė tokia stipri
Elgsenos ekonomikos tyrimai rodo, kad nuostolių skausmas yra maždaug 2-2,5 karto stipresnis nei lygiavertio pelno džiaugsmas. Tai reiškia, kad praradę 1 000 €, jaučiate tokį pat stiprų emocinį poveikį, kaip laimėję 2 000-2 500 €.
Ši asimetrija sukuria situaciją, kai žmogus, kuris niekada neinvestavo, mato tik riziką: „Galiu prarasti 20 proc.” Tuo tarpu jis nemato kitos pusės: „Galiu uždirbti 8 proc. per metus, kas per 30 metų mano pinigus padidins 10 kartų.”
Ko iš tiesų reikia bijoti
Ironiška, bet neinvestavimas yra didesnė rizika nei investavimas, bent jau ilguoju laikotarpiu. Štai kodėl:
Infliacija yra garantuotas nuostolis. Pinigai, gulintys sąskaitoje su 1 proc. palūkanomis, kai infliacija siekia 3-4 proc., kasmet praranda 2-3 proc. perkamosios galios. Per 20 metų jūsų 10 000 € praras maždaug 35-45 proc. savo realios vertės. Tai nėra teorinis rizikos scenarijus. Tai vyksta kiekvieną dieną, kiekvienam eurui, kuris „saugiai” guli sąskaitoje.
Prarastas laikas yra negrįžtamas. Galite susigrąžinti prarastus pinigus (uždirbus daugiau, sutaupius daugiau). Bet negalite susigrąžinti prarastų metų sudėtinėms palūkanoms veikti.
Istoriniai duomenys yra jūsų pusėje. S&P 500 indeksas per bet kurį 20 metų laikotarpį nuo 1928 m. niekada neparodė neigiamos grąžos. Net blogiausias 20 metų laikotarpis davė teigiamą rezultatą. Tai nereiškia, kad ateitis garantuota, bet 95 metų istorija suteikia solidų pagrindą pasitikėjimui.
Trumpalaikiai nuosmukiai vs. ilgalaikis augimas
Pažvelkime į tai, kas iš tiesų vyksta rinkos nuosmukių metu:
| Krizė | Maksimalus nuosmukis | Atsigavimo laikas |
|---|---|---|
| Dot-com burbulas (2000-2002) | -49 % | ~7 metai |
| Finansų krizė (2007-2009) | -57 % | ~5,5 metų |
| COVID nuosmukis (2020) | -34 % | ~5 mėnesiai |
| 2022 m. korekcija | -25 % | ~2 metai |
Taip, nuosmukiai skausmingi. Taip, jie kelia nerimą. Bet kiekvieną kartą rinka atsigavo ir pasiekė naujus rekordus. Investuotojas, kuris „kentėjo” per 2008 m. krizę ir nieko nedarė, per ateinančius 15 metų matė savo portfelio vertę padidėjant kelis kartus.
Kaip įveikti šią kliūtį
Pradėkite nuo mažų sumų. Pirmosios investicijos tikslas nėra uždirbti pinigų. Tikslas yra pripratinti save prie rinkos svyravimų. Kai matote, kaip 200 € investicija svyruoja tarp +15 € ir -30 €, išmokstate valdyti emocijas be didelio finansinio streso. Kai vėliau sumos bus didesnės, šis „emocinis raumenų atminimas” padės išlikti ramiam.
Supraskite, kas yra „praradimas”. Jei nusipirkote ETF fondą už 100 € ir jo kaina nukrito iki 80 €, jūs nepraradote 20 €. Praradimas įvyksta tik tada, kai parduodate. Kol neišparduodate, tai tik skaičius ekrane. Ir jei jūsų investavimo horizontas yra 15-30 metų, šiandienos -20 proc. yra tik statistinis triukšmas.
Diversifikuokite. Baimė prarasti pinigus mažėja, kai suprantate, kad neinvestuojate į vieną kompaniją, bet į šimtus ar tūkstančius kompanijų per indeksų fondą. Viena kompanija gali bankrutuoti. Penkių šimtų didžiausių pasaulio kompanijų bankrotas vienu metu yra scenarijus, kuriame pinigai sąskaitoje irgi nebeturėtų vertės.
Kliūtis Nr. 3: „Nesuprantu, kaip tai veikia”
Finansų pasaulis mėgsta skambėti sudėtingai. P/E rodikliai, obligacijų pajamingumo kreivės, alfa, beta, Sharpe rodiklis, CAPE… Terminų lavina gali atbaidyti bet ką.
Ir tai nėra atsitiktinumas. Finansų industrija ilgą laiką gyveno iš to, kad žmonės jaustųsi nekompetentingi ir kreiptųsi į „ekspertus”, kurie ima mokestį už savo paslaugas.
Kiek iš tiesų reikia žinoti
Tiesa ta, kad pradėti investuoti galima žinant kelis pagrindinius dalykus. Viskas kita yra gilu gilinti supratimą, bet tai nėra privaloma prielaida pirmajai investicijai.
Ką tikrai verta suprasti:
- Akcija yra nedidelė įmonės dalis. Kai perkate akciją, tampate tos įmonės bendrasavininku.
- ETF (biržoje prekiaujamas fondas) yra krepšelis, kuriame sudėta daug akcijų (kartais šimtai ar tūkstančiai). Perkant vieną ETF vienetą, investuojate į visas tas kompanijas iš karto.
- Diversifikacija reiškia pinigų paskirstymą tarp skirtingų investicijų, kad vienos blogis nepakenktų visam portfeliui.
- Sudėtinės palūkanos reiškia, kad jūsų pelnas generuoja papildomą pelną, ir ilgainiui šis procesas įsibėgėja eksponentiškai.
- Rizika ir grąža eina kartu. Didesnė galima grąža reiškia didesnį svyravimą trumpuoju laikotarpiu.
Tai viskas. Tikrai. Su šiomis penkiomis žiniomis galite padaryti protingą pirmąją investiciją, kuri veiks geriau nei 90 proc. profesionaliai valdomų fondų per 15 metų laikotarpį.
„Paralyžius dėl analizės” problema
Yra žmonių, kurie priešingai, pradeda per giliai tyrinėti. Jie skaito knygas, žiūri valandų valandas YouTube vaizdo įrašų, lygina tūkstančius fondų, analizuoja mokesčių struktūras, ir… vis tiek neinvestuoja.
Tai vadinama „paralyžiumi dėl analizės” (analysis paralysis). Kuo daugiau informacijos surenkate, tuo daugiau niuansų matote, tuo sunkiau priimti sprendimą. Ir galiausiai „reikia dar patyrinėti” tampa nuolatiniu atidėliojimu.
Realybė tokia: „pakankamai geras” sprendimas, padarytas šiandien, beveik visada pranoksta „tobulą” sprendimą, padarytą po trejų metų. Nes tie treji metai prarastų sudėtinių palūkanų yra tikra kaina, kurią mokate už tobulybės siekimą.
Kaip įveikti šią kliūtį
Pradėkite nuo vieno paprasto produkto. Plačios rinkos globalus ETF (pvz., sekantis MSCI World arba FTSE All-World indeksą) yra puikus pirmasis žingsnis. Jis suteikia diversifikaciją per tūkstančius kompanijų, dešimtis šalių ir įvairius sektorius. Vienu pirkiniu.
Skirkite mokymosi laiką, bet nustatykite terminą. Pasakykite sau: „Dvi savaites skiriu mokytis, po to darau pirmąjį pirkimą.” Tai suteikia jums laiko susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis, bet neleidžia mokymosi paversti begaline atidėliojimo strategija.
Naudokite „20 € testą”. Nusipirkite vieną ETF vienetą už 20-50 € ir stebėkite, kaip jis elgiasi mėnesį ar du. Šis mažytis žingsnis paverčia abstrakčią teoriją konkrečia patirtimi. Kai pamatysite, kaip veikia jūsų pirmoji investicija, supratimas ateis natūraliai.
Nesilygiuokite su ekspertais. Jums nereikia suprasti techninės analizės, žvakidžių grafikų ar opcionų strategijų. Tai kaip vairavimas: norint kasdien nuvažiuoti į darbą, nereikia būti Formulės 1 inžinieriumi. Reikia žinoti, kur vairas, kur pedalai ir kaip laikytis taisyklių.
Kliūtis Nr. 4: „Neturiu laiko tuo užsiimti”
Ši kliūtis remiasi klaidingu įsivaizdavimu, kad investavimas reikalauja nuolatinio aktyvaus dalyvavimo: sėdėti prie ekranų, stebėti grafikus, skaityti ataskaitas, priimti sprendimus kiekvieną dieną.
Toks investavimo modelis egzistuoja. Jis vadinamas aktyvia prekyba (trading), ir jis iš tiesų reikalauja daug laiko, žinių ir emocinės energijos. Bet tai tik viena investavimo forma, ir, tiesą sakant, ne pati sėkmingiausia.
Kiek laiko iš tiesų reikia
Pasyvaus investavimo strategija, kuri, kaip rodo tyrimai, ilguoju laikotarpiu pranoksta daugumą aktyvių strategijų, reikalauja šiek tiek laiko:
Pradžia (vienkartinė investicija): 2-4 valandos.
- Pasirinkti brokerį: 30-60 min.
- Atidaryti sąskaitą: 15-30 min.
- Pasirinkti investicinį produktą (ETF): 30-60 min.
- Atlikti pirmąjį pirkimą ir nustatyti automatinį mėnesinį pavedimą: 15-30 min.
Nuolatinė priežiūra: 15-30 minučių per mėnesį.
- Patikrinti, ar automatinis pavedimas įvyko: 2 min.
- Peržiūrėti portfelio būklę (nebūtina kiekvieną mėnesį): 10-15 min.
Metinė peržiūra: 1-2 valandos kartą per metus.
- Patikrinti, ar portfelio sudėtis atitinka jūsų tikslus.
- Perskirstyti, jei reikia (rebalansavimas).
- Įvertinti, ar mėnesinė suma vis dar tinkama.
Suminė laiko investicija: maždaug 5-6 valandos per metus. Tai mažiau nei vidutinis žmogus per metus praleidžia socialiniuose tinkluose per vieną savaitę.
Automatizacijos galia
Šiuolaikinės investavimo platformos leidžia praktiškai viską automatizuoti:
- Automatinis mėnesinis pavedimas: Nustatote sumą ir datą, pinigai kas mėnesį keliauja į investicinę sąskaitą ir automatiškai investuojami į jūsų pasirinktą fondą.
- Automatinis dividendų reinvestavimas: Akumuliaciniai (Acc) fondai tai daro už jus.
- Automatinis rebalansavimas: Kai kurios platformos periodiškai perskirstys jūsų portfelį pagal nustatytus parametrus.
Kai viskas sureguliuota, jūsų vienintelė „pareiga” yra nedaryti nieko. Ir tai yra vienas rečiausių atvejų gyvenime, kai nedarymas nieko yra optimali strategija.
Laiko kaina vs. neinvestavimo kaina
Paskaičiuokime, kiek „kainuoja” tas laikas, kurį skiriate investavimui:
- Per metus investavimui skiriate ~6 valandas.
- Tarkime, investuojate 300 € per mėnesį su 8 proc. grąža.
- Per metus jūsų investicija generuoja vis didesnį pelną: pirmaisiais metais ~150 €, po 10 metų ~4 500 € per metus, po 20 metų ~14 000 € per metus.
Po 10 metų kiekviena valanda, kurią praleidžiate administruodami savo investicijas, „uždirba” maždaug 750 €. Po 20 metų, daugiau nei 2 300 € per valandą. Pabandykite rasti kitą veiklą, kuri duoda tokį valandinį atlygį.
Kaip įveikti šią kliūtį
Atskirite pradinį darbą nuo nuolatinės priežiūros. Pradžia reikalauja kelių valandų. Po to, investavimas tampa beveik nematomas, kaip elektros mokesčio mokėjimas per automatinį nurašymą.
Nustatykite viską iš karto. Vieną vakarą skirkite tam, kad atidarytumėte sąskaitą, pasirinktumėte fondą ir nustatytumėte automatinį pavedimą. Po to galite pamiršti apie tai mėnesiams.
Naudokite „dvi minutės” taisyklę. Jei kas mėnesį norite patikrinti savo portfelį, skirkite tam lygiai dvi minutes. Atidarykite programėlę, pažiūrėkite balansą, uždarykite. Jokių sprendimų, jokių veiksmų. Tiesiog patikrinimas, kad sistema veikia.
Kliūtis Nr. 5: „Palaukiu geresnio momento”
Tai klastingiausia iš visų kliūčių, nes ji slepiasi po racionalumo kauke. „Rinka dabar per aukštai, palaukiu korekcijos.” „Situacija pasaulyje nestabili, palaukiu, kol viskas nurims.” „Girdėjau, kad artėja recesija, pradėsiu po jos.”
Problema ta, kad „geresnis momentas” beveik niekada neatrodo kaip geresnis momentas realiu laiku.
Kodėl laukimas neveikia
Kai rinka aukšta: Žmonės bijo, kad ji nukris, ir laukia. Bet rinka gali kilti dar metus, dvejus ar penkerius. Kiekvieną kartą pasiekus naują rekordą, baimė sustiprina: „Dabar tai tikrai per aukštai.” O rinka kyla toliau.
Kai rinka žema: Žmonės bijo, kad ji kris dar žemiau. 2008 m. spalį, kai rinka jau buvo nukritusi 30 proc., ekspertai sakė, kad bus dar blogiau. Ir jie buvo teisūs: rinka nukrito dar 25 proc. Bet tie, kurie pirko spalį, per ateinančius 10 metų vis tiek uždirbo puikią grąžą. O tie, kurie laukė „aiškių atsigavimo ženklų”, praleido pirmuosius ir dažnai stipriausius augimo mėnesius.
Kai situacija „nestabili”: Pažvelkite į bet kurį dešimtmetį istorijoje ir rasite priežasčių neinvestuoti: karai, pandemijai, finansų krizės, politinė nestabilumas, terorizmas, gamtinės katastrofos. Jei lauktumėte, kol pasaulyje viskas bus stabilu ir ramu, nelauktumėte niekada.
Trys scenarijai, kurie parodo laukimo kainą
Įsivaizduokime tris žmones, kiekvienas turi 10 000 € 2014 m. pradžioje:
Rūta investuoja iš karto. Visus 10 000 € investuoja į globalų akcijų ETF 2014 m. sausio mėnesį.
Marius laukia korekcijos. Jis nusprendžia, kad rinka „per brangi” ir laukia 20 proc. nuosmukio. Toks nuosmukis ateina 2020 m. kovą (COVID). Jis investuoja visus 10 000 € rinkos dugne (idealus, bet nerealus scenarijus, kai jis tiksliai pataikė į patį dugną).
Dalia laukia „aiškumo”. Ji nenori investuoti, kol „viskas nusistovės”. Ji laukia po COVID, po infliacijos šuolio, po 2022 m. korekcijos. Galiausiai ji investuoja 2024 m. pradžioje.
Apytiksliai rezultatai iki 2025 m. pabaigos:
| Investuotojas | Investavimo data | Apytikslė portfelio vertė |
|---|---|---|
| Rūta | 2014 m. sausis | ~23 000–25 000 € |
| Marius | 2020 m. kovas (dugnas) | ~18 000–20 000 € |
| Dalia | 2024 m. sausis | ~11 500–12 500 € |
Rūta, kuri tiesiog investavo ir pamiršo, turi geriausią rezultatą. Marius, kuris „tobulai” pagavo COVID dugną (kas realiame gyvenime yra beveik neįmanoma), vis tiek atsilieka, nes prarado šešerius metus augimo. O Dalia, kuri laukė aiškumo, prarado dešimtmetį.
„Tobulas momentas” yra mitas
Štai kas yra tiesa: jei žiūrite atgal, kiekvienas praeities momentas atrodo kaip akivaizdus „pirkimo” arba „pardavimo” signalas. 2009 m. kovas buvo akivaizdus dugnas, tiesa? Bet tuo metu niekas to nežinojo. Tuo metu vyravo panika, bedarbystė augo, bankai bankrutavo, ir kiekvienas „ekspertas” perspėjo apie dar blogesnę ateitį.
Žiūrėjimas atgal sukuria iliuziją, kad rinkos signalus lengva perskaityti. Žiūrėjimas į priekį rodo, kad tai beveik neįmanoma.
Kaip įveikti šią kliūtį
Priimkite paprastą tiesą: „tobulo momento” neegzistuoja. Geriausias laikas investuoti buvo prieš dešimt metų. Antras geriausias yra šiandien. Trečias geriausias yra rytoj. Ir taip toliau.
Naudokite DCA (vidutinės kainos) strategiją. Jei bijote investuoti visą sumą iš karto, padalinkite ją į 6 ar 12 dalių ir investuokite kas mėnesį. Tai neduos statistiškai optimalaus rezultato (vienkartinė investicija dažniau laimi), bet tai gerokai geriau nei laukti „geresnio momento” neribotą laiką.
Nustatykite konkretų terminą. Vietoj to, kad sakytumėte „pradėsiu, kai bus geras momentas”, pasakykite „pradėsiu iki šio mėnesio pabaigos”. Terminas paverčia miglotą ketinimą konkrečiu planu.
Atsiribokite nuo naujienų srauto. Finansų naujienos yra pramogų industrija, ne investavimo vadovas. Jų tikslas yra generuoti paspaudimus ir žiūrovus, ne padėti jums priimti geresnių finansinių sprendimų. Kuo daugiau naujienų skaitote, tuo daugiau priežasčių rasite neinvestuoti.
Gilesnė problema: kodėl šios kliūtys tokios atsparios
Visos penkios kliūtys turi bendrą šaknį: žmogaus smegenys nėra sukurtos ilgalaikiams finansiniams sprendimams.
Mūsų smegenys evoliucionavo aplinkoje, kur svarbu buvo:
- Momentinis atlygis (rasti maisto dabar, ne po 30 metų).
- Vengti nuostolių (geriau nerizikuoti ir likti gyvam, nei rizikuoti dėl didesnio pelno).
- Sekti minią (jei visi bėga, bėk kartu; nesvarbu, kodėl).
- Trumpalaikis planavimas (artimiausia žiema, ne pensija po keturių dešimtmečių).
Investavimas reikalauja priešingų savybių: atidėti atlygį, priimti trumpalaikius nuostolius dėl ilgalaikės naudos, mąstyti nepriklausomai nuo minios ir planuoti dešimtmečiais.
Tai nėra natūralu. Ir būtent todėl sistemos (automatizuoti pavedimai, aiškios taisyklės, minimalus portfelio tikrinimas) veikia geriau nei „stipri valia” ar „disciplina”. Sistema apeina jūsų smegenis, vietoj to, kad kovotų su jomis.
Praktinis pirmosios investicijos planas: žingsnis po žingsnio
Jei atpažinote save bent vienoje iš penkių kliūčių, štai konkretus planas, kuris padės padaryti pirmąjį žingsnį per ateinančias dvi savaites.
Pirma savaitė: pasiruošimas
1 diena: Susitvarykite finansinę bazę.
- Patikrinkite, ar turite bent 1-2 mėnesių išlaidų atsargą grynaisiais (tai jūsų saugos pagalvė, ne investicijoms).
- Jei turite brangių skolų (kredito kortelės, greitieji kreditai), pirmiausia sutelkite dėmesį į jų grąžinimą.
2-3 diena: Pasirinkite brokerį.
- Ieškokite internetinio brokerio su žemais komisiniais, lietuvių arba anglų kalba, ir galimybe nustatyti automatinius investavimo planus.
- Populiarūs pasirinkimai Europos investuotojams: Interactive Brokers, Trade Republic, Degiro ir kiti.
4-5 diena: Atidarykite sąskaitą.
- Procesas paprastai užtrunka 15-30 minučių (reikės asmens dokumento ir banko sąskaitos).
- Patvirtinimas gali užtrukti 1-3 darbo dienas.
Antra savaitė: veiksmas
6-7 diena: Pasirinkite vieną paprastą ETF.
- Globalus akcijų ETF, sekantis platų indeksą (MSCI World, FTSE All-World ar pan.), yra puiki pirmoji investicija.
- Rinkitės akumuliacinę (Acc) versiją, kad dividendai būtų reinvestuojami automatiškai.
- Patikrinkite, kad fondo TER (bendras išlaidų koeficientas) būtų žemas (idealiai po 0,20-0,25 proc. ar mažiau).
8-9 diena: Atlikite pirmąjį pirkimą.
- Perveskite pradinę sumą (kad ir 50-100 €) ir nupirkite pirmąjį ETF vienetą.
- Tai bus jūsų mažiausiai pelningas ir svarbiausias pirkinys. Mažiausiai pelningas, nes suma maža. Svarbiausias, nes nuo jo prasideda viskas.
10 diena: Nustatykite automatinį mėnesinį pavedimą.
- Pasirinkite sumą, kurią galite skirti kas mėnesį (50, 100, 200, 300 € ar daugiau).
- Nustatykite automatinį pavedimą iš pagrindinės sąskaitos į investicinę sąskaitą mėnesio pradžioje (kai atlyginimas dar „šviežias”).
- Tai yra paskutinis žingsnis. Nuo šiol investavimas vyksta automatiškai.
Po dviejų savaičių
Ką tik padarėte tai, ko dauguma žmonių niekada nepadaro. Turite veikiantį investavimo planą, kuris kas mėnesį automatiškai kaupia jūsų turtą.
Dabar jūsų vienintelė užduotis: leisti laikui daryti savo darbą. Netikrinkite portfelio kasdien. Nereaguokite į naujienas. Nekeiskite strategijos kas ketvirtį. Tiesiog leiskite sistemai veikti.
Ko nepasakys jums populiarūs finansų tinklaraščiai
Investavimo pasaulyje yra keletas nepatogių tiesų, kurias verta žinoti:
Nuobodumas yra geras ženklas. Jei jūsų investavimo strategija jus jaudina, greičiausiai kažkas negerai. Gera ilgalaikė strategija turėtų būti beveik nejaučiama kasdieniniame gyvenime.
Niekada nesijausite „pasiruošę”. Laukimas, kol pasijusite pakankamai pasitikintys, yra begalinis. Pasitikėjimas ateina iš patirties, o patirtis ateina iš veikimo. Ne atvirkščiai.
Klaidos yra neišvengiamos, bet atsiperkami. Nupirksite per brangiai. Pasirinksite ne patį geriausią fondą. Galbūt pardavę panikos metu prarasite dalį pelno. Visa tai normalu, ir visa tai yra mažesnė kaina nei neinvestavimas.
Jūsų didžiausias pranašumas prieš profesionalus yra laikas. Fondų valdytojai vertinami kas ketvirtį. Jie negali sau leisti laukti 20 metų. Jūs galite. Ir tai yra milžiniškas pranašumas, kurį dauguma žmonių nė nesuvokia turį.
Kas nutinka po pirmojo žingsnio
Įdomu, kad daugumai žmonių sunkiausia yra būtent pirmasis žingsnis. Kai jis padarytas, viskas keičiasi:
- Investavimas nustoja būti abstraktus ir tampa konkrečiu. Turite realų portfelį, realius skaičius, realią patirtį.
- Baimė sumažėja, nes matote, kad rinkos svyravimai nėra tokie baisūs, kaip įsivaizdavote.
- Supratimas auga natūraliai, nes dabar turite asmeninį kontekstą kiekvienai naujai informacijai.
- Motyvacija stiprėja, kai matote pirmuosius pelno skaičius, net jei jie maži.
Per metus ar dvejus po pirmosios investicijos dauguma žmonių sako tą patį: „Kodėl nepradėjau anksčiau?”
Ir būtent tai yra geriausia priežastis pradėti šiandien. Ne todėl, kad šiandien „geras momentas” (to jūs nežinote ir negalite žinoti). O todėl, kad kiekviena diena, kurią praleidžiate galvodami „ar pradėti”, yra diena, kurią jūsų pinigai galėjo pradėti dirbti už jus.
Penkios kliūtys, kurias aptarėme, yra realios. Jos veikia tūkstančius žmonių kiekvieną dieną. Bet nė viena iš jų nėra neįveikiama. Kiekviena turi paprastą, praktišką sprendimą. Ir visų šių sprendimų bendra dalis yra ta pati: pradėkite, nors ir mažai, nors ir netobulai, bet pradėkite.
Pinigai, kuriuos investuosite šiandien, po 20 metų bus jūsų padėka sau pačiam. O pinigai, kurių neinvestavote, bus tylus „o jeigu…”, kurio niekas nenori girdėti.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra individuali finansinė konsultacija. Prieš priimant investicinius sprendimus, rekomenduojama konsultuotis su kvalifikuotu finansų patarėju.